Ar prūsų kalboje egzistavo lie. tekėti, tēka veiksmažodžių tipas?

LTStraipsnyje siekiama nustatyti, ar galėjo prūsų kalboje būti veiksmažodžių, atitinkančių lietuvių -ėti, -a, -ėjo tipą. Lietuvių kalbos žodyne užfiksuoti 827 tokio tipo veiksmažodžiai, iš kurių 123 turi atitikmenis latvių kalboje. Jei toks tipas egzistuotų prūsų kalboje, būtų galima laukti bent kelių atitikmenų, nes kiti priesaginių ar šakninių veiksmažodžių tipai prūsų kalbos paminkluose atspindimi gana akivaizdžiai. Kadangi prūsų kalboje (tiksliau – pirmajame katekizme) užfiksuoti tik penki priesagos -ė veiksmažodžiai yra i-kamieniai, o antrojo ir trečiojo katekizmo kalboje *-ė pakito į -ī, veiksmažodžių, atitinkančių lietuvių tekėti, teka tipą, mėginama rasti tarp priesagos -i- veiksmažodžių. Tyrimas parodė, kad iš penkių pateiktų prūsų kalbos priesaginių veiksmažodžių nė vieno negalima tiesiogiai sieti su tekėti, teka tipo veiksmažodžiais. Nors prūsų *peldī- ir *skelī- reikšmė ir šaknies struktūra atitinka lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžius, jie, drauge su kitokios kategorinės reikšmės prūsų *kabi- bei kitokios šaknies struktūros (finalės) veiksmažodžiais prūsų *kalsī- ir *billī-, priklauso kitam morfologiniam tipui (turinčiam kintamąją priesagą -ī- / -ē- / -ā-. Taigi turimi duomenys neleidžia suponuoti, kad prūsų kalboje būta tekėti, teka tipo veiksmažodžių; jų formavimosi procesas greičiausiai prasidėjo tik rytų baltų epochoje.Reikšminiai žodžiai: Prūsų kalba; Veiksmažodžiai; Old Prussian; Verbs.

ENArticle seeks to determine whether the Old Prussian language could have had verbs analogous to the Lithuanian type ending in -ėti in the infinitive, -a in the present tense and -ėjo in the past tense. Vytautas Mažiulis' "Prussian Etymological Dictionary" directly attributes only one reconstructed verb to this type, "skelėtvei, "skela 'to owe, to be at fault', and indirectly connects several suffixal verb forms, 'peldūtvei 'to earn; to obtain', "kabētvei 'to hang', *bilit 'to tell' and 'kalset 'to ring'. The OPr. verbs under discussion, however, belong to another verbal type (with variable suffix) - inf. -ī-, praes./praet. -ā-l-ē-. The "tekėti, tēka" verbal type arose from the past tense stem, *-ē, of root verbs with the addition of thematic personal endings, i.e., a secondary stem *-iā ('tekējā). The past tense stem *-ēiā suffix *-ē was then introduced into the infinitive ('tekti >*tek-ē-ti). The Prussian language added plural personal endings to vowel suffixes athematically (directly after the suffix vowel), and because the first, second and third person singular usually had a zero ending - the final vowel was that of the suffix (see Kaukienė 2000b, 58 f.). Therefore there was no basis for "tekėti, teka" verbs to arise. Hence we may conclude that "tekėti, teka" verbal type is an East Baltic innovation. [From the publication]