LTRecenzuojamas aštuoniasdešimt šeštas kalbotyros serijos tomas, išleistas Paryžiaus lingvistų draugijos. Veikalo autorius Danielis Petit‘as yra jaunas prancūzų baltistas ir indoeuropeistas, Paryžiaus aukštosios pedagoginės mokyklos profesorius, studijavęs klasikinę filologiją ir lyginamąją indoeuropiečių gramatiką Paryžiuje ir Vienoje, o pats veikalas parengtas pagal habilitacijos disertaciją, apgintą Sorbonoje. Recenzuojamoji Petit‘o knyga yra skirta apofonijai baltų kalbų gramatinėje struktūroje, arba gramatinei apofonijai. Tiriamasis reiškinys yra vertinamas ide. istorinės lyginamosios gramatikos požiūriu, t. y. užsibrėžta nustatyti iš ide. prokalbės paveldėtus apofonijos atvejus ir užsikonservavusias išnykusios kaitos liekanas. Nepaisant gana gausių darbų Petit‘as pirmasis išsamiai ištyrė, kaip paveldėtoji apofonija reiškiasi visoje baltų kalbų gramatinių formų sistemoje. Tai aptariamajam monografiniam tyrimui laiduoja naujumą. Kitu naujumo požymiu laikytinas šiuolaikinės teoriškai pagrįstos metodologijos taikymas. Baltų kalbų faktai monografijoje yra pateikiami ir interpretuojami labai profesionaliai.Reikšminiai žodžiai: Apofonija; Priešprieša; Balsių kaita; Binarinės priešpriešos; Alternation; Opposite of vowels; Gradation.
ENThe eighty-sixth volume of the linguistic series published by the Linguistic Society of Paris is reviewed. The author of the work Daniel Petit is a young French specialist in Baltic and Indo-European languages, professor of the Paris High School of Pedagogics having studied classic philology and comparative Indo-European grammar in Paris and Vienna, and the work proper is compiled based on the habilitation dissertation defended at Sorbonne. The reviewed book by Petit is dedicated to apophony in the grammatical structure of the Baltic languages, grammatical apophony. The phenomenon in question is handled from the viewpoint of the Indo-European comparative grammar, i.e. the purpose is to identify apophony cases inherited from the Indo-European parent language and preserved remnants of defunct changes. In spite of numerous works, Petit was the first to comprehensively study how the inherited apophony was expressed in the entire system of grammatical forms of the Baltic languages. This brings novelty to the monographic study in question. Another sign of innovation is application of the modern methodology theoretically grounded. Facts of the Baltic languages in the monograph are given and interpreted in a very professional manner.