LTStraipsnis skirtas žodžių, panašių į žodžius „peludė“, „arklidė“ kilmei aptarti. Autorius nurodo, kad senuosiuose rankraščiuose žodis „arklidė“ apskritai nesutinkamas, nėra juose ir tokių žodžių kaip „žąsidė“, „antidė“, „avidė“, „veršidė“, „kiaulidė“ ir pan. Senąją metriką turi tik žodis „pelude“. Lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad Deltuvos ir Ukmergės apylinkėse vietoje žodžio „pelude“ rytų Lietuvos dialekte vartojamas žodis „pelukinė“, kurio reikšmė – paklotas kiaulėms. Aiškinama ir žodžio „apydėmė“ kilmė. Šis žodis aptinkamas Sirvydo žodyno III tome, o tai reiškia, kad jis buvo retai vartojamas. Šiandien žinoma daugiskaitinė šio žodžio forma „apidėmės“, kuri vartojama šiaurės rytų Lietuvoje Joniškelio apylinkėse. Šiandien šis žodis turi dvi reikšmes: 1) krūmynais apaugusios ganyklos ir 2) kapinės. Etimologiniu požiūriu žodis „apydėmė“ greičiausiai yra poverbalinis derivatyvas nuo veiksmažodžio „apidėti“. Daroma prielaida, kad kažkada buvo vartojamas žodis peludėmė, kuris reiškė vietą, kurioje saugomi pelai. Kadangi priesaga -mė dažnai buvo keičiama priesaga -ė, atsirado forma „peludė“. Panašiai atsirado ir tokie žodžiai, kaip „aludė“ ir toliau „žąsidė“, „arklidė“, „avidė“ ir t.t. Pateikiama išvada, kad žodžiai su priesagomis -udė ir -idė yra lietuviškos kilmės.Reikšminiai žodžiai: Analogija; Etimologija; Žodžių daryba; Analogy; Etymology,word formation; Lithuanian; Word formation.