LTStraipsnyje analizuojamos lietuvių kalbos veiksmažodžių formos su priesaga „dav-“. Autoriai, išnagrinėję naujausias lietuvių kalbos gramatikas ir aukštųjų mokyklų vadovėlius, mano, kad juose esama nemaža klaidų, analizuojant veiksmažodžio formas su priesaga „dav- “. Teigiama, kad lietuvių lingvistai, apibrėždami šias formas kaip būtąjį dažninį laiką, klysta. Būsenų ir veiksmų kartotinis pobūdis gali būti perduotas ne tik formomis su priesaga „dav-“, bet ir būtojo kartinio laiko formomis. Taip pat pažymima, kad gramatikose kartotinis pobūdis yra veiksmo aspektas, o ne laiko reikšmė. Laiko atžvilgiu veiksmažodinės formos su priesaga „dav-“ pasireiškia taip, kaip ir būtojo kartinio laiko formos, taigi gali turėti imperfektines reikšmes. Autoriai teigia, kad atlikta veiksmažodžių su priesaga „dav-“ analizė parodė, jog būtojo dažninio laiko išskyrimas neturi pagrindo. Reikšmių modifikacijos, kurios atsiranda vartojant priesagą „dav-“ , neturi temporalinio pobūdžio. Teigiama, kad veiksmažodinės formos su priesaga „dav-“ informacijos atžvilgiu yra lygiavertės būtojo kartinio laiko formoms ir daugiausia vartojamos imperfektinėms, rečiau – perfektinėms reikšmėms. Gramatikose ir vadovėliuose akcentuojamas daugybiškumas iš esmės liečia veiksmo, o ne laiko santykius. Konstatuojama, kad išanalizuotos veiksmažodžių formos su priesaga „dav-“ semantinėje sakinio struktūroje reprezentuoja bendrumo, egzistencialumo ir daugybiškumo kvantifikatorius, o šie yra apibrėžtumo – neapibrėžtumo kategorijos elementai. Tuo tarpu daugybiškumas yra semantinė kiekio kategorija.Reikšminiai žodžiai: Būtasis dažninis laikas; Būtasis laikas; Gramatinė kategorija; Kvantifikatorius; Priesaga; Priesaga -dav-; Reikšmė; Semantinė kategorija; Veikslas; Veiksmažodžio forma; Aspect; Grammatical category; Guantifier; Meaning; Multiple past tense; Past tence; Semantic category; Suffix; Suffix -dav-; Verbal form.
ENThe analysis of verbal forms with the -dav- suffix presented here undermines justifiability of distinguishing a separate multiple past tense. Modifications of meanings introduced into the message as a result of using the -dav- suffix do not bear a temporal character. Verbal forms with the -dav- suffix behave in an identical way as the so-called single past tense forms in the Lithuanian literature, and are first of all predestined for expressing imperfect type of meanings (dirbdavo vakarais), and more rarely perfect type of meanings. The multiplicity stressed in grammars and academic textbooks is in fact a matter of the action's aspect rather than a temporal content. Analysis of the resources contained in both the bases of Lithuanian (Tekstynas and the base being developed in IS PAN for the needs of the Polish-Lithuanian confrontalive grammar) confirms the fact that in the semantic structure of a sentence the discussed forms with the -dav- suffix are place-holders for a quantifier of universality, existentiality and multiplicity. Existentiality (kartais ateidavo / kartais neateidavo) and universality (visada dirbdavo / niekada nedirdbdavo) together with distinguished customary universality (praprastai dirbdavo) are elements of a semantic subcategory of the definiteness/ indefiniteness category, or indefiniteness. On the other hand, multiplicity (dažnai / retai dirbdavo) is a subcategory of the semantic category of quantity. [text from author]