Белорусско-литовская лексико-фразеологическая интерференция

LTStudijoje nagrinėjama baltarusių – lietuvių kalbų leksinė frazeologinė interferencija. Autorius apžvelgia Lietuvos ir Baltarusijos istorijos peripetijas, teigdamas, kad kalbos ir materialinės kultūros daugelio reiškinių paaiškinimo reikia ieškoti senovėje, kai egzistavo baltų – slavų lingvistinė ir etninė bendrystė. Autorius aptaria abiejų tautų (taip pat rusų ir lenkų) istorijos vingius, turėjusius įtakos kalbos formavimuisi. Pažymima, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje baltarusių kalba buvo valstybinė ir dalykinė kalba, o po Krėvos unijos sudarymo į Lietuvą ėmė skverbtis lenkiškoji kultūra, kartu – ir kalba. Autorius teigia, kad lenkų kalbos įtaką, ypač leksikoje, baltarusių kalba ypač patyrė Lietuvos – Baltarusijos pasienio srityse. Nuo 19 amžiaus vidurio Lietuvoje ir Baltarusijoje oficialia kalba (administracine, mokyklose) tapo rusų kalba. Pažymima, kad kai šalys gyveno tokiomis „keturiakalbystės“ sąlygomis, kontaktuojančiose kalbose daugiausia atsirado leksinių skolinių, kurie įsišaknijo kalboje – receptoriuje. Autorius pabrėžia, kad lietuvių – baltarusių interferencija buvo gana ilga, dėl glaudžių kontaktų formavosi ir nauja leksika, ir frazeologija. Pabrėžiama, kad jei frazeologizme vienas iš komponentų yra lituanizmas, jis dažnai būna atraminis. Kartais susidūrus dviems absoliutiems sinonimams, itin padidėja frazeologizmo ekspresyvumas. Studijoje daug dėmesio skiriama izofrazemų klasifikacijai ir jų paieškoms lietuvių ir baltarusių kalbose. Daroma išvada, kad baltarusiški frazeologiniai skoliniai iš lietuvių kalbos yra gerokai vėlesnio laikotarpio.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Baltarusių kalba; Frazeologiniai junginiai; Frazeologizmai; Frazeologizmas; Kalbos arealas; Kontaktai; Leksika; Skolinimasis; Slavai; Balts; Belarusian language; Belorussian; Borrowing; Contacts; Idioms; Language habitat; Lexis; Lithuanian; Phraseological unit; Phraseological units; Slavs.

ENThe study analyses the lexical phraseological interference of Belarusian–Lithuanian languages. The author reviews the twists and turns of the history of Lithuanian and Belarus by claiming that the interpretation of a number of phenomena of the linguistic and material culture should be sought for in the old times, when the linguistic and ethnic community of the Balts and the Slavs existed. The author discusses twist and turns of the history of the both nations (including Russian and Polish), which influenced the formation of the language. He notes that the Belarusian language was the state and common language of the Grand Duchy of Lithuania, and after the Union of Krewo, the Polish culture and language started penetrating into Lithuania. The author claims that the major impact of the Polish language, especially in the field of vocabulary, was made on the Belarusian language in border areas of Lithuania and Belarus. From the mid-19th century, the Russian language became the official language in Lithuania and Belarus. The author notes that with these countries living in such “quarto-lingual” conditions, the intermingling languages were abundant with borrowings. The author highlights that the Lithuanian–Belarusian interference was rather durable which led to formation of new vocabulary and phraseology. The article highlights that if one element of a phraseological unit was Lithuanian, it usually was the supporting element. Sometimes, when two absolute synonyms confront each other, the expressiveness of a phraseological unit enhances. The study pays a great deal of attention to the classification of isophrasemes and search thereof in Lithuanian and Belarusian. It is concluded that phraseological borrowings from the Lithuanian languages originate from a considerably later period.