Dėl priesagos -ynas vedinių kirčiavimo pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose

LTPietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose įvairuoja priesagos -ynas vedinių, žyminčių augalų ar šiaip gamtos daiktų telkinius, kirčiavimas. Maždaug trečdalis minėtose tarmėse užrašytų žodžių paprastai kirčiuojami tik pagal trečiąją akcentinę paradigmą. Kaip matyti iš sukauptų duomenų, daugiskaitos formas linkstama kirčiuoti pagal kilnojamąją paradigmą. Aptariant priesagos -ynas daiktavardžių akcentinių paradigmų formavimąsi pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į pamatinių žodžių kirčiavimą. Maždaug pusės straipsnyje nagrinėjamų vedinių pamatiniai žodžiai yra trečiosios ir/ar ketvirtosios kirčiuotės. Daugiau nei trečdalis pamatinių daiktavardžių pietinių aukštaičių šnektose kirčiuojami ne tik pagal galūninio, bet ir pagal pastovaus kirčiavimo paradigmas. Vadinasi, šių išvestinių daiktavardžių kirčiavimas pagal pirmųjų arba trečiąją kirčiuotę nėra tiesiogiai susijęs su pamatinių žodžių akcentuacija. Pietinių aukštaičių šnektų plote priesagos -ynas vediniai linkę apibendrinti kilnojamojo kirčiavimo modelį. Istoriškai priesagos -ynas vediniai yra sukonkretėję kuopiniai pavadinimai. Išlikusios dvejopai kirčiuojamos daugiskaitos formos rodo pietinių aukštaičių plote kontrastavus du priesagos -ynas vedinių daugiskaitos akcentinius variantus – pastovaus ir kilnojamojo kirčiavimo paradigmas. Apibendrintas priesagos -ynas vedinių kilnojamojo kirčiavimo modelis turėtų veikti ir priesagos kirtį išlaikiusias vienaskaitos formas. Pietinių aukštaičių plote linkstama apibendrinti ne tik daugiskaitos, bet ir vienaskaitos kilnojamojo kirčiavimo modelį.Reikšminiai žodžiai: Vilniškių tarmė; Priesagos; Kirčiavimas; Vilnius region dialects; Suffix; Accentuation.

ENArticle deals with the phenomenon of variation between the 1th and the 3nd accentual classes in the group of derivatives with the suffix -ynas in the South Aukštaitish and East Aukštaitish Vilniškiai dialects of the Lithuanian language, e.g. alksnynas 1/3 'alder scrubs', beržynas 1/3 'birch grove', karklynas 1/3 'osier-bed'. The dominance of the mobile accentual class in the group of derivatives under discussion could be explained on the basis of the accentuation of the basic substantives, the majority of which are characterized by the 3rd or the 4th i.e. mobile, accentual class, e.g. kelmynai 'stubby places' (: kelmas 3 'stub'), pušynai 'pine forests' (:pušis 4 'pine'). Some of the derivatives which are characterized by the mobile accentual class could be connected with the accentuation of the collective plural. [From the publication]