1759 metų "Ziwato" "i" ir priebalsinio kamieno daiktavardžiai ir jų raida

LTStraipsnyje tiriami 1759 metų „Ziwato“ „i“ ir priebalsinio kamieno daiktavardžiai ir jų raida. Palyginus „Ziwato“ tarmės ir dabartinės kretingiškių tarmės i ir priebalsinio kamieno daiktavardžių kaitymo paradigmas matyti, kad XVIII amžiaus viduryje kretingiškių tarmėje priebalsinio kamieno daiktavardžiai dar tebeturėjo išlaikę „kamiengalius“ -en- ir -er-, pvz.: wąndeni, dukteryi. „Ziwato“ tarmė dar fiksuoja priebalsinio kamieno daiktavardžių archajiškas vienaskaitos ir daugiskaitos įnagininko formas, pvz.: akmemi, ʃeʃermi, wandemi; akmemis, ʃeʃermis. XVIII amžiaus viduryje daugiskaitos naudininko formoje jau vyko galūnių -ims ir -yms = [ems] konkurencija. Šių galūnių paraleliškas vartojimas būdingas ir dabartinei Kretingos šnektai. „Ziwatas“ fiksuoja nesutrumpėjusias daugiskaitos įnagininko formas su -imis. Dabartinėje kretingiškių tarmėje vartojamos dvejopos lytys – sutrumpėjusios ir su išlaikytu galūnės balsiu. Pastarąją galūnę fakultatyviai pavartoja senyvo amžiaus žmonės. i-kamieniai daiktavardžiai „Ziwato“ tarmėje tebeturėjo seniausią daugiskaitos vietininko formą su galūne -su. Neaišku, kurio kamieno yra buvę daugiskaitiniai daiktavardžiai, pvz.: duru „durų“, ʃmagienu „smegenų“ – sinchroniškai jie vertintini tiesiog kaip mišriojo linksniavimo žodžiai apskritai.Reikšminiai žodžiai: Senieji raštai; Daiktavardis; „Ziwatas“; Kretingiškių tarmė; Old writings; Noun; "Ziwatas"; Dialect of Kretinga.

ENThe following general conclusions can be made after a comparison of the declensions of "i"-stem nouns and consonant stem nouns in the "Ziwatas" dialect with the modern dialect of Kretinga. In the middle of the 18th century consonant stem nouns had still retained -en- and -er- endings, e.g. "wąndeni 91(6), dukteryi 112(18)". Archaic singular and plural forms of the instrumental case of consonant stem nouns were found in the dialect of "Ziwatas", e.g. "akmemi 158(19), fefermi 12(15), wandemi 184(28)"; "akmemis 102(21), fefennis 254(18)". The endings -ims and -yms = [ęms] compete in the dative plural already in the middle of 18th century. Parallel use of these endings is characteristic of the modern speech of Kretinga as well. The edition of "Ziwatas" records no shortened plural forms of instrumental case with -imis. Two kinds of grammatical forms - shortened and with retention of the vowel in the ending - are used in the modern dialect of Kretinga. Older people use the aforementioned ending optionally, "i"-stem nouns in the dialect of "Ziwatas" still had the oldest plural form of the locative case with the ending -su. [From the publication]