Dabartinės kompiuterijos terminijos realijos

LTStraipsnyje aptariama dabartinės kompiuterijos terminijos raida. Ekstralingvistiniu požiūriu universalesni yra skolinti tos pačios šaknies terminai, kurie nesunkiai atpažįstami skaitant mokslo literatūrą net gerai nemokant tos kalbos, kuria ji parašyta. Kita vertus, būtina paisyti ir terminų vartosenos (ypač jų pastovumo) dalykų, turint omenyje, kad savi terminai prigyja greičiau negu svetimi, skolinti. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad gana dažnai skolinti ir savi terminai vartojami sinonimiškai. Pradinio lietuviškos kompiuterijos terminijos etapo sinonimija ir variantiškumas yra natūralus jos raidos vyksmas. Terminologijos pradininko S. Šalkauskio pabrėžtu kalbos grynumo principu reikėtų vadovautis ir kuriant kompiuterijos terminiją. Kalbos grynumo principas nereiškia, kad reikia atsisakyti visų vartojamų skolinių ar neįsileisti į terminiją naujų. Terminai normintini per variantus ir sinonimus. Tokie sinonimai konkuruoja ir tik laikas parodys, kurie iš jų įsigalės. Tačiau kaip alternatyvą brukamiems skoliniams, pvz. digitaizeris, debiugeris, hostai, kursorius, panelis, pikselis, portas, pulingas, routeris, routingas, sempleris, svopingas, utilitas ir t. t. reikia aktualizuoti jau esamus lietuviškus skolinių atitikmenis ir kurti daugiau lietuviškų kompiuterijos naujadarų, kurie galėtų konkuruoti su skoliniais. Priešingu atveju dėl nenutrūkstamo (kartais gausaus ir netvarkingo) skolintų kompiuterijos terminų antplūdžio gali susidaryti padėtis, kai visa termininė kompiuterijos leksika taps skolinta ir neliks galimybės kalbėti apie lietuvišką kompiuterijos mokslo kalbą.Reikšminiai žodžiai: Kompiuterijos terminai; Kompiuterijos terminija; Profesinė terminija; Sinonimas; Sinonimija; Skoliniai; Skolinimas; Terminologija; Variantas; Variantiškumas; Borrowing; Computer terminology; Computer terms; Loan words; Professional terminology; Synonimy; Synonym; Terminology; Terms of computer science; Variability; Variant.

ENThe abundance of scientific and technical information and the speed of change in science and technology are leading to increasing internationalisation of terminology. The phenomenon covers terminological systems and subsystems of many languages. Therefore we can speak of unification of scientific terms on the world scale. On the other hand, every language is distinctive and terminology ought to support such distinction. The main guarantee of this distinction is the principle of the purity of the language when terms, as well as other words of modern language are standardised through variants and synonyms. The present Lithuanian equivalents of borrowings ought to be put into general usage actualised and more neologisms which can compete with borrowings ought to be created. [text from author]