Vytauto palikimas Kaune

LTPaskata apsistoti prie šios temos buvo tai, kad Kaunas buvo susijęs su Vytauto ir Jogailos veikla ir valdant šiems valdovams Kaune vyko esminiai pokyčiai, netolimoje ateityje reikšmingi tiek pačiam Kaunui, tiek visos Lietuvos ūkio raidai. Nuo 1362 m. Vokiečių ordino puolimo Kaunas buvo Lietuvos karo su kryžiuočiais forpostas, jo apylinkėse vyko nuožmios kovos. Tai ir ta aplinkybė, kad Nemunas buvo uždarytas prekybai su Vakarais, lėmė, kad miestiečių bendruomenei čia kurtis iki pat XV a. pradžios nebuvo palankių sąlygų. Vytauto laikai buvo persilaužimo Kauno istorijoje laikai. Buvo atstatyta mūrinė pilis, įkurtos pirmosios bažnyčios ir pranciškonų vienuolynas, o svarbiausia – įkurtas savavaldus miestas, susibūrė miestiečių bendruomenė. Galima kalbėti apie materialinį Vytauto laikų palikimą Kaune – pilies griuvėsius, parapinės (dabar arkikatedros) ir pranciškonų bažnyčių pastatų ankstyvąsias dalis, senamiesčio branduolio išplanavimą. Jau to pakanka Kauną vadinti Vytauto miestu. Bet svarbiau tai, kad Vytauto laikais susidarė Kauno miestiečių bendruomenė, kurios pastangomis Kaunas augo, stiprėjo, dabinosi, patirdavo sunkius laikus ir atsigaudavo po jų. Savavaldžios miestiečių bendruomenės įteisinimą laikyčiau didžiausiu Vytauto darbu Kauno labui. Tai buvo reikšmingas veiksmas visos Lietuvos istorijos kontekste.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčios; Istorija; Istorija (XV a.); Jogaila; Kaunas; Magdeburgo teisė; Sutartys; Vytautas; Vytauto privilegija; Churchies; Contracts; History; History (XV c.); Jogaila; Kaunas; Law of Magdeburg; Lithuania; Magdeburg law; Privilege by Vytautas; Vytautas.

ENThe incentive to explore this topic was the fact that Kaunas was related to the activities of Vytautas and Jogaila and underwent fundamental changes during their ruling, which were significant for both the city of Kaunas and the development of Lithuania’s economy. Since the attack by the Teutonic Order in 1362, Kaunas was the outpost of Lithuania’s war against the Crusaders, and fierce battles occurred in its localities. The above and the fact that the River Nemunas was closed for trade with the West determined unfavourable conditions for the settlement of the city dwellers’ community until the beginning of the 15th c. The period of Vytautas rule was the turning-point in Kaunas history. A brick castle was rebuilt, the first churches and the Franciscan monastery were established, but most important were the establishment of an autonomous city and the formation of a dwellers’ community. We could mention the tangible heritage of the period of Vytautas rule in Kaunas, i.e. the remains of the castle, the early parts of the parish church (now Archcathedral) and the Franciscan church, the planning of the core of the Old Town. All this is sufficient to call Kaunas the city of Vytautas. Yet more important is the fact that Kaunas dwellers’ community was formed during the period of Vytautas rule, and they exerted efforts to make Kaunas grow, strengthen, preen and recover after hard times. The legitimation of an autonomous city dwellers’ community could be considered Vytautas’ major work for the sake of Kaunas. It was a significant act in the context of Lithuania’s history.