LT2002–2003 m. prezidento rinkimai atskleidė ryškius pokyčius Lietuvos politikoje. Pirmą kartą demokratiniu Lietuvos valdymo laikotarpiu rinkiminė kova vyko ne pagal kairės-dešinės modelį. Vietoje kairės-dešinės Lietuvos politikos diskurse atsirado „normalios“ ir „nenormalios“ politikos skirtis. Nė vienas iš dviejų antrojo prezidento rinkimų turo dalyvių kairės-dešinės kontinuume neužėmė aiškios pozicijos. Tiek Rolandas Paksas, tiek Valdas Adamkus buvo laikomi daugiau ar mažiau centristinės orientacijos lyderiais. R. Paksas politinę karjerą pradėjo dešinių pažiūrų konservatorių partijoje, vėliau tapo Liberalų sąjungos lyderiu. Prezidento rinkimų išvakarėse jis pasitraukė iš Liberalų sąjungos ir Lietuvoje įkūrė savo partiją – liberaldemokratus. Nors R. Pakso komandoje lyg ir vyravo liberalios pažiūros, jo paties populistinė retorika buvo nukreipta į tradicinius Lietuvos kairiųjų politinių partijų rinkėjus. Anksčiau prezidento pareigas ėjęs V. Adamkus skelbė centro dešinės pažiūras, jį nuosekliai rėmė dešiniosios partijos (konservatoriai ir liberalai). Tiesa, prieš antrąjį prezidento rinkimų turą V. Adamkų taip pat parėmė kairioji A. Brazausko koalicija. Skirtingai nei 1993 m. ar 1998 m., antrajame 2003 m. prezidento rinkimų ture kova vyko tarp visų tradicinių politinių partijų remiamo buvusio šalies prezidento bei iššūkį visai politinei sistemai metusio maištininko, o ne tarp kairės ir dešinės kandidatų. Bandant paaiškinti šį paradoksą, straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl Lietuvos politiniame gyvenime mažėja kairės-dešinės politinės skirties vaidmuo.Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Dešinė orientacija; Kairė orientacija; Kairės-dešinės diskursas; Komunikacija; Politika; Politiniai konfliktai; Politinė kairė - dešinė, Lietuva, partijų identitetas; Politinės partijos; Socialinis koncervatyvizmas; Valstybės kišimasis; Communication; Democracy; Left orientation; Left-right discurse; Lithuania; Party identity; Policy, Lithuania; Politicak parties; Political conflicts; Political left - right; Right orientation; Social conservatism; State intervation.
ENThe 2002-2003 presidential elections revealed striking changes in Lithuanian politics. For the first time in the democratic period of Lithuania governance, the electoral battle did not take place according to the left-right model. In place of “left-right”, a division of "normal" and "abnormal" politics emerged in Lithuanian political discourse. Neither of the two candidates in the second round of the presidential election held a clear position in the left-right continuum. Both Rolandas Paksas and Valdas Adamkus were considered more or less centrist oriented leaders. Paksas began his political career in a right-wing conservative party, and later became leader of the Liberal Union. On the eve of the presidential election he withdrew from the Liberal Union and founded his own party in Lithuania - the Liberal Democrats. Although liberal views seemed to be dominant in Paksas’ team, his own populist rhetoric was directed at the traditional voters of Lithuania’s leftist political parties. Adamkus, the incumbent president, held centre-right views and was consistently supported by right-wing parties (conservatives and liberals). True, prior to the run-off election, Adamkus was also supported by Algirdas Brazauskas’ leftist coalition. Unlike in 1993 or 1998, the fight in the 2003 run-off election took place between the country’s incumbent president, who was backed by all of the traditional political parties, and a rebel who challenged the entire political system, rather than between candidates of the left and right. In attempting to explain this paradox, an answer is sought out in the article to the question of why the role of left-right political distinction has decreased in Lithuanian political life.