Licensing of 3G mobile communications : efforts to balance interests of the budget and the market
LTInformacijos ir ryšių technologijų sektoriaus plėtra pastaruosius du dešimtmečius vyko ypatingai sparčiai. Nuolatinė kaita sektoriuje - įvairiais aspektais - yra kone vienintelė pastovi tendencija. Ypač tai tampa akivaizdu, pažvelgus j mobiliųjų technologijų ir komunikacijų plėtrą. Įspūdingą antrosios kartos (GSM) judriojo ryšio plėtrą pamažu ima keisti trečiosios judriojo ryšio kartos (3G) ekspansija j pasaulio rinkas. Sparti technologinė plėtra bei vartotojų poreikių kaita sąlygoja trečiosios kartos paslaugų, apimančių ne tik balso perdavimo, bet ir didelės spartos duomenų mobilaus perdavimo paslaugas, augantį patrauklumą. 2000 metais prasidėjusi trečiosios kartos judriojo ryšio (UMTS) licencijų išdavimo banga Europoje jau eina j pabaigą - didžioj i dalis Europos valstybių jau suteikė licencijas operatoriams; Lietuvoje UMTS licencijos išduotos 2006 m. pradžioje. Radijo dažniai yra pagrindinis išteklius mobiliųjų technologijų tinklų ir paslaugų vystymuisi, be to, šis išteklius yra ribotas. Šios aplinkybės įpareigoja išteklius paskirstančią instituciją derinti kontraversiškus interesus - valstybės biudžeto (pajamų už suteiktas licenzijas maksimizavimo požiūriu) ir rinkos (pajamų už suteiktas licenzijas optimizavimo požiūriu). Šiuo požiūriu, UMTS kainos nustatymas yra svarbus būsimų licenzijų bevielėms technologijoms vystyti kontekste. Tyrimo tikslas - nustatyti UMTS licenzijos Lietuvoje kainą, kuri atitiktų valstybės ir rinkos dalyvių interesų balansą.Tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti UMTS pagrindinius technologinius aspektus; 2) pateikti radijo dažnių paskirstymo mechanizmų bei jų poveikio licenzijos kainai analizę; 3) išanalizuoti UMTS licenzijavimo tendencijas Europos šalyse; 4) nustatyti optimalią UMTS licenzijos kainą Lietuvoje, kuri balansuotų tiek valstybės biudžeto, tiek rinkos dalyvių interesus. Tyrime naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, statistinių duomenų grafinė ir loginė analizė. Technologinė UMTS analizė leido išskirti tokias pagrindines UMTS charakteristikas: UMTS paslaugoms teikti reikalingas 2000 MHz radijo dažnių ruožas; technologija užtikrina 144 kbps - 2 Mbps duomenų perdavimo spartą. Ši technologija leidžia teikti balso, duomenų perdavimo, transliavimo ir kt. paslaugas; šios paslaugos tenkina tiek namų vartotojus, tiek profesionalius vartotojus. Vis tik, UMTS licenzijų optimalios kainos nustatymas reikalauja atidžiai įvertinti rinkos galimybes technologinės kaitos iš 3G į 4G 2020-2025 metais kontekste. Mokslinėje literatūroje dažniausiai sutinkami ir analizuojami šie pagrindiniai išteklių paskirstymo metodai: „Grožio konkursas“ (angl. beauty contest), Loterijos ir „Pirmasis ateina, pirmasis gauna“ (angl. "first come, first served") taisyklė, Derybos, Aukcionai. Skaičiuojant UMTS licenzijos kainą Lietuvoje lyginamuoju metodu, buvo naudoti trys pagrindiniai būdai: licenzijos kaina kaip vidutinė vienos licenzijos kaina Europoje; licenzijos kaina, pagal vidutinę 1 MHz kainą Europoje; licenzijos kaina, pagal vidutinę kainą vienam gyventojui. Gauti UMTS licenzijų kainų dydžiai (atitinkamai 3.754 mln.Lt, 5.576 mln.Lt, 451 min.Lt) yra maksimizuojantys valstybės biudžeto pajamas, tačiau neatitinkantys Lietuvos rinkos potencialo ir, jei būtų panaudoti, keliantys grėsmę sėkmingam UMTS paslaugų atėjimui į Lietuvos rinką.Skaičiuojant UMTS licenzijos kainą rinkos metodu, buvo remiamasi tiek užsienio tyrėjų prognozuojamais Europos šalių rinkų plėtros rezultatais, tiek Lietuvos rinkos statistika, o taip pat potencialiai UMTS tinklų ir paslaugų plėtra Lietuvos rinkoje suinteresuotų Europos operatorių duomenimis. UMTS licenzijos kainai Lietuvoje skaičiuoti buvo pasirinkti optimistinis ir pesimistinis plėtros scenarijai, kurie sąlygojo UMTS licenzijos kainos dydį atitinkamai nuo 5,507 min. Lt iki 2,618 min. Lt. Biudžeto pajamų požiūriu, šios licenzijų kainos laikytinos kompromisinėmis, suteikiančiomis svarų indėlį į šalies biudžetą pradinėje UMTS rinkos vystymosi stadijoje ir garantuojančiomis reguliarias įmokas verslo mokesčių pavidalu, rinkai augant (bendra į biudžetą generuojama suma sudarytų 7,9-16,5 mln.Lt). Verslo požiūriu, tokios UMTS licenzijų kainos yra suderinamos su rinkos potencialu ir neužkertančios kelio naujoms technologijoms ateiti į Lietuvos rinką, o taip pat užtikrinančios, kad ribotas išteklius - radijo dažniai - bus naudojamas versle paslaugoms teikti, o ne rezervuotas (valstybės) ar įšaldytas (ūkio subjektų) neribotam laikotarpiui. Taigi, rinkos metodu nustatyta kaina ne tik leidžia suderinti valstybės biudžeto ir rinkos dalyvių interesus, bet ir užtikrina, kad riboti valstybės ištekliai būtų efektyviai naudojami. Apibendrinant tyrimo rezultatus teigtina, kad kainos nustatymas palyginamuoju metodu yra parankus surenkamų pajamų į šalies biudžetą maksimizavimo požiūriu, tačiau nesuderinamas su Lietuvos rinkos potencialu. Grynosios dabartinės vertės metodas, atspindintis rinkos galimybes, sąlygoja žemesnę licenzijos kainą, kuri yra nuosaikesnė rinkos dalyvių atžvilgiu, bet vis dar yra svarus indėlis į šalies iždą. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Trečios kartos (3G) ryšys; UMTS; Licenzijavimas; Valstybinis reguliavimas; 3G; UMTS; Licensing; State regulation.
ENThe article provides the theoretical and empirical survey of mobile communications licensing mechanisms and determinates the price of Lithuanian third generation mobile communications licenses, which balances the interests of the state and those of the market. [From the publication]
