Long awaited new page in the history of Soviet era christianity : recenzija
LTRecenzuojama Dariaus Pekūno knyga apie represijas prieš Lietuvos Liuteronų Bažnyčią stalinizmo metais (1944-1953 m.). Pastarąjį dešimtmetį susiklostė tam tikra sovietinio režimo antireliginės politikos Lietuvoje mokslinių tyrimų sistema, nors religinių bendruomenių padėtis sovietmečiu tiriama nepakankamai. D. Petkūno monografija yra maloni staigmena, juoba kad išleista anglų kalba, kas rodo Lietuvos bažnyčios istorikų pastangas aktyviau įsijungti į tarptautinį akademinį diskursą. Aptariamoji knyga bent iš dalies užpildo aiškią spragą Bažnyčios naujausiųjų laikų istorijos tyrimų srityje. Iki šiol daugiausia dėmesio skirta dominuojančiai katalikų konfesijai, gana daug dėmesio susilaukė ir specifinė stačiatikių situacija, bet liuteronų, kurie Lietuvos kultūros istorijoje paliko labai ryškų pėdsaką, raida atsidūrė mokslinių tyrimų nuošalėje. D. Petkūnas preciziškai rekonstruoja sovietinio režimo represinių struktūrų pastangas iš šalies religinio ir kultūrinio gyvenimo visiškai ištrinti Lietuvos Liuteronų Bažnyčią. Knygos autorius teigia, kad pokariu masinės gyventojų (Vokietijos piliečių) deportacijos iš tikrųjų buvo nukreiptos prieš vietos liuteronų bendruomenę. Nors daugelis deportuojamųjų iš tikrųjų buvo lietuviai, vietos vykdomųjų komitetų dokumentuose jie nuolat vadinami vokiečiais. Dėl to daugelis Lietuvos liuteronų buvo priversti slėpti savo konfesinę priklausomybę, o vietos valdžia gavo pretekstą uždarinėti liuteronų bažnyčias. Deja, knygos autorius nepasistengė analizuoti vietos katalikų reakcijos į kito tikėjimo tautiečių atskirties problemas. Nemažai temų liko šios knygos paraštėse, ir dar laukia istorikų tyrimų.Reikšminiai žodžiai: Darius Petkūnas; Liuteronai, Lietuva, Sovietmetis; Liuteronų bažnyčia; Recenzija; Represijos; Stalinizmas; Darius Petkūnas; Evangelical Lutheran Church; Lithuania; Lutheran Church; Lutherans; Repressions; Review; Soviet period; Stalinist era; Stalinistic era.
ENThe review discusses the book by Darius Petkūnas about repressions against the Lithuanian Lutheran Church during the Stalinist period (1944–1953). Over the last decade a certain scientific research system of Soviet regime anti-religious policy in Lithuania has formed, although the situation of religious communities has been insufficiently investigated. The monograph by Petkūnas is a pleasant surprise, especially due to the fact that it is published in English, which shows the efforts of the historians of the Lithuanian Church to more actively join the international academic discourse. The book at least partially fills the evident gap in the field of research of the new age history of the Church. So far the main focus has been shifted on the prevailing Catholic confession and the specific Orthodox situation; however, the development of Lutherans who left an imprint in Lithuanian cultural history has remained in the periphery of research. Petkūnas accurately reconstructs the efforts of Soviet repression structures to completely erase the Lithuanian Lutheran Church from the country’s religious and cultural life. He states that during the post-war period mass deportations of residents (citizens of Germany) were targeted against the local Lutheran community. Although many deportees were actually Lithuanians, they were referred to as Germans in the documents of local executive committees. Therefore, the majority of Lithuanian Lutherans had to conceal their confession, and local authorities had a pretext to close Lutheran churches. Regrettably, the author did not try to analyse the response of local Catholics to the problems of exclusion of the fellow-countrymen of other confessions. Many topics remained outside the scope of this book and still wait for historians’ research.
