Earliest ecumenical activities in Lithuania involving the Roman Catholic, Russian Orthodox, and Lutheran Churches - and Soviet reactions
LTEkumeninė veikla Lietuvoje prasidėjo laikotarpiu, kuomet visos religinės bendruomenės buvo stebimos ir prižiūrimos Religinių kultų reikalų tarybos Maskvoje bei jos įgaliotinio Vilniuje. Remiantis įgaliotinio ataskaitomis, straipsnyje pristatoma Katalikų, Liuteronų ir Stačiatikių Bažnyčių ekumeninė veikla Lietuvoje XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje bei komunistų valdžios požiūris į šį reiškinį. Įgaliotinio ataskaitose kaip aktyviausia ekumeninio judėjimo grupė išskiriami liuteronai, labiausiai siekę megzti ir palaikyti ryšius tarp protestantiškų konfesijų. Ne tokius aktyvius, tačiau taip pat artimus ryšius palaikė Lietuvos Liuteronų ir Stačiatikių Bažnyčios, jie daugiausia reiškėsi bendromis religinėmis apeigomis, savo maldos namų neturėjusios religinės bendruomenės naudojosi viena kitos kulto pastatais. Po Antrojo Vatikano Susirinkimo į ekumenines praktikas įsitraukė ir Katalikų Bažnyčia. Ekumeninio bendravimo iniciatyvose beveik nedalyvavo sentikiai bei evangelikai reformatai. Apibendrinant konstatuojama, kad ekumeninis judėjimas Lietuvoje nebuvo itin pastebimas reiškinys. Ekumeninė veikla vyko iš esmės individualiu lygmeniu, asmeninių parapijų dvasininkų ryšių dėka, tuo tarpu instituciniu Bažnyčių lygmeniu beveik arba visai nevyko.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Ekumeninis sąjūdis Lietuvoje; Ekumenizmas; Evangelikai liuteronai; Istorija; Istorija (1940-1990); Katalikai, lotynų apeigų (Romos); Katalikybė; Liuteronai; Ortodoksai; Religija; Religijos reikalų taryba; Romos Katalikai; Sovietmetis; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Stačiatikiai; Veikla; Activity; Catholicism; Catholics(Roman); Church; Commissioner of Religious Affairs; Ecumenical movement in Lithuania; Ecumenism; Evangelcal lutheran; History; History (1940-1990); Lithuania; Lutherans; Orthodox; Orthodoxian; Religion; Roman Catholics; Soviet; Soviet Union; Rusija (Russia).
ENEcumenical activities began in Lithuania at a time when all religious communities were monitored and overseen by the Council for the Affairs of Religious Cults in Moscow as well as its commissioner in Vilnius. Based on the commissioner’s reports, the article presents the ecumenical activities of the Catholic, Lutheran and Orthodox Churches in Lithuania in the 1960s and 1970s, as well as the communist government’s stance on this phenomenon. The Lutherans, who made the most effort to form and maintain relationships among the protestant confessions, are singled out in the reports of the commissioner as the most active group of the ecumenical movement. Though less active, the Lithuanian Lutheran and Orthodox Churches also maintained close relationships, which were primarily manifested in joint religious ceremonies; religious communities which did not have their own houses of worship used other communities’ buildings. After the Second Vatican Council, the Catholic Church also became involved in ecumenical practices. The Old Believers and the Evangelical Reformed largely refrained from participation in ecumenical interaction initiatives. In summary, the article ascertains that the ecumenical movement in Lithuania was not a very perceptible phenomenon. Ecumenical activities essentially took place at an individual level, owing to the personal relations of the parish clergy, while at the institutional church level there was little or no activity at all.
