LTVienas svarbiausių įvykių Bažnyčios, kaip ir kanonų teisės istorijoje, buvo Visuotinis Tridento susirinkimas (1545–1563). Tridento susirinkimo nutarimai pasiūlė novatoriškai spręsti Bažnyčios problemas. Dalis paskutiniųjų Tridento nutarimų buvo skirta ganytojiškai dvasininkų veiklai. Jie iš esmės uždraudė valdyti kelias beneficijas bei įpareigojo nuolatiniam rezidavimui. Tridento reforma paveikė visą Katalikų Bažnyčią, tačiau skirtingose šalyse ir vyskupijose ji buvo įgyvendinama nevienodai. Vietinės Bažnyčios hierarchai priimdavo nutarimus tik su išlygomis, mėgindami juos pritaikyti prie realios situacijos. Tarp kitų dalykų daug dėmesio susilaukė kelių beneficijų laikymo ir rezidavimo klausimas. Santykinis Bažnyčios valdų Vilniaus vyskupijoje menkumas lėmė tai, jog daugelis dvasininkų negalėjo pragyventi iš vienos beneficijos, o laikydami dvi parapijas jie būtų pažeidę rezidavimo sąlygą. Viena išeitis buvo gauti dispensą nuo kanonų teisės nuostatų laikymosi. Straipsnyje tiriama Vilniaus vyskupijos dvasininkijos padėtis kelių beneficijų laikymo ir rezidavimo aspektu, pasitelkus prozopografinius duomenis. Svarbiausi keliami klausimai: Tridento nutarimų priėmimas per pirmąjį ketvirtį amžiaus nuo jų priėmimo bažnytinėje provincijoje ir vyskupijoje; sunkumai, su kuriais susidūrė Vilniaus dvasininkija pirmaisiais potridentinės Katalikų Bažnyčios atgimimo dešimtmečiais. Nagrinėjant beneficijų kaupimo ir rezidavimo klausimą mėginama atsakyti, kuo, lyginant su kitomis Lietuvos ir Lenkijos vyskupijomis, išsiskyrė Vilniaus vyskupija.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Dvasininkija; Katalikybė; Katalikų bažnyčia; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Reformos; Religija; Susirinkimai, visuotiniai; Sąvadai; Teisė; Tridento susirinkimas; Vilniaus vyskupija; Benefice; Catholicism; Church; Clergy; Councils, ecumenical; Digest; Diocese; Law; Reform; Religion; Catholic Church; Counsil of Trent; Vilnius diocese.
ENOne of the most important events in the history of the Church as well as the canon law was the ecumenical Council of Trent (1545–1563). The resolutions of the Council of Trent proposed innovative solutions to the Church problems. Some of the last Trent resolutions were focused on the pastoral work of the clergy. They basically prohibited to manage several benefices and obliged for permanent residence. The reform of Trent affected the entire Catholic Church, yet it was carried out differently in different countries and dioceses. Local Church hierarchs adopted resolutions only with reservations, trying to adapt them to the actual situation. Management of several benefices and residence received much attention among other issues. The relative littleness of Church possessions in Vilnius Diocese determined that many clergymen could not subsist on one benefice, yet if they had two benefices they violated the condition of residence. A way out was to obtain a dispensation from adherence to the provisions of the canon law. The paper investigates the situation of the clergy in Vilnius Diocese from the aspect of possessing several benefices and residence, based on prosopographical data. The main issues raised in the paper are: adoption of resolutions of the Council of Trent within the first quarter of a century from their adoption in the church province and diocese; difficulties faced by Vilnius clergy in the first decades of the revival of the Catholic Church after the Council of Trent. The analysis of the issue of benefices and residence attempts to answer in what Vilnius Diocese was different, compared to other Lithuanian and Polish dioceses.