Baudžiamasis persekiojimas sąvokomis ir vadybiniu aspektu

LTStraipsnis skirtas baudžiamojo persekiojimo turiniui atskleisti. Lyginami ankstesnės ir dabar galiojančios (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) procesinės formos pagrindiniai institutai. Nagrinėjama, kas skiria kvotą, parengtinį tardymą nuo ikiteisminio tyrimo, kokia buvo ir yra subjektų – kvotėjo, tardytojo, vadovų ir prokuroro, veikiančių baudžiamajame persekiojime, procesinė padėtis, jų tarpusavio sąveika. Toks lyginimas atliekamas analizuojant atitinkamus teisės šaltinius ir remiantis svarbesniais baudžiamojo persekiojimo praktinės veiklos rezultatais. Straipsnio autorius nustato, kad galiojantis baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas vis dar išlieka painus, nes atskiri neblogai pasiteisinę institutai be pagrindo atmesti, siūlomi tobulinimo būdai neretai ignoruojami. Be to, nevisapusiškai apgalvota, sukonstruota, įteisinta ir įgyvendinama baudžiamąjį persekiojimą vykdančių subjektų tarpusavio sąveika taip pat sukelia bereikalingą trintį, o kartais ir žmonių teisių ir laisvių pažeidimus, reikalauja vis didėjančių materialinių ir kitokių organizacinių išteklių. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo funkciją ir materialiniu, ir organizaciniu požiūriu sulyginus su kitomis institucijų darbuotojų vykdomomis funkcijomis, kurioms atlikti nereikia aukštesnio profesinio pasirengimo ir praktinės veiklos patirties, krito ikiteisminio tyrimo darbo prestižas, sumažėjo ir minėtą funkciją vykdančių pareigūnų personalo profesionalumas. Straipsnio pabaigoje autorius pateikia siūlymus, kaip spręsti atskleistas problemas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis persekiojimas; Procesinė forma; Ikiteisminis tyrimas; Parengtinis tyrimas; Ikiteisminio tyrimo pareigūnai; Prokurorai; Tardytojai; Kvota; Kvotėjai; Kvotos įstaiga; Ikiteisminio tyrimo organizavimo veikla.

ENThe article aims to define the content of criminal pursuit. It compares earlier and presently applied (from May 1, 2003) main institutions of procedural forms. The author examines who appoints investigation, preliminary questioning, what procedural situation and mutual interaction between subjects – interrogator, pretrial investigator, managers and prosecutors – took place earlier and is observed nowadays. Such comparison is performed by analyzing corresponding legal sources and by taking into account more important results of practical activities in criminal pursuit. The author of the article establishes that legal regulation of a criminal process continues to be complicated, because some, positively distinguished, institutions were unjustly discarded, offered ways of improving the system are often ignored. Besides, mutual interaction of subjects performing criminal pursuit is not entirely thought-through, constructed, legalized and implemented, which results in unnecessary frictions, and sometimes in violations of human rights and freedoms, demands for continuously growing material and other organizational resources. On the other hand, pretrial investigation function in comparing it – from material and organization perspective – to functions performed by other employers of institutions, which often do not call for a higher degree or practical experience, fell in prestige, simultaneously, professional background of officers performing this function declined. At the end of the article, the author formulates recommendations on how to resolve identified problems.