Nuosavybės teisės doktrina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

LTŠiuolaikinė Vakarų Europos nuosavybės teisės doktrina, kurioje XX amžiaus pradžioje įvyko esminių pokyčių, buvo naujojo Lietuvos civilinio kodekso idėjinis pagrindas. Tačiau naujajam Civiliniam kodeksui tradiciškai dar gana daug įtakos turėjo ir Rusijos teisinė doktrina, kuri daug metų tiesiogiai darė poveikį Lietuvos teisei. Be to, po Antrojo pasaulinio karo kelis dešimtmečius Lietuvos teisė ir civilinės teisės doktrina buvo veikiama socialistinės ideologijos. Dėl to taikant šiuolaikinės nuosavybės teisės doktriną naujajam Lietuvos civiliniam kodeksui buvo jaučiama dešimtmečiais suformuotų stereotipinių nuostatų įtaka ir nebuvo pakankamai nuoseklus. Dėl šiuolaikinės ir tradicinės doktrinų nuostatų susipynimo Civilinio kodekso normose kyla tam tikrų sunkumų aiškinant jų turinį. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti nuosavybės teisės esmės ir nuosavybės santykius reglamentuojančių normų interpretavimo istorines ir doktrinines prielaidas. Pagrindinė straipsnio tezė – tik derinant nuosavybės teisę ir civilinės apyvartos objektą gali būti suformuluotas visavertis nuosavybės teisės apibrėžimas, kuris gali būti tinkama metodologinė civilinės apyvartos teisinio mechanizmo atskleidimo prielaida ir suformuoja baigtinę savininko teisių garantijų sistemą, apimančią ne tik daiktinės teisės instituto normas, bet ir visą civilinės teisės sistemą.Kita straipsnio tezė – nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, todėl norint atskleisti jos esmę ir turinį nepakanka iš senojo Civilinio kodekso perimtos vadinamosios savininko teisių „triados“. Daroma išvada, kad atskleidžiant nuosavybės teisės normų turinį ir jas interpretuojant reikia remtis ne tik Civiliniu kodeksu ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jos taikymo praktika, taip pat šiuolaikine europietiška nuosavybės teisės doktrina, kuri tiek nuosavybės teisės turinį, tiek jos objekto sąvoką traktuoja gerokai plačiau, nei įprasta Lietuvos teisės doktrinai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilinis kodeksas; Civilinė teisė; Nuosavybės teisė; Nuosavybės teisės; Teisė į nuosavybę, Civilinis kodeksas; Civil code; Civil law; Property right; Property rights; Right to property.

ENThe institute of private property in the present day Lithuania's civil law has emerged under specific circumstances, i.e. while regaining the independence of Lithuania, implementing the reform of the legal system and economy, seeking to form private property and create the conditions for the free market economy. The modern Western European doctrine of property law which underwent numerous changes in the beginning of the 20th century was the main and most important condition for the production of the new Civil Code. However, traditionally the new Civil Code was largely influenced by the Russian legal doctrine that had a direct impact on the Lithuanian law. […] The key issue of this paper states that property law is an inalienable constitutional human right whose essence and contents cannot be disclosed by the so-called "triads" of the owner's rights borrowed from the old civil code. The other issue is the unity of the property law and circulation objects which forms the effective legal mechanism of civil law circulation as well as the conditions to ensure the owner's rights not only by traditional remedies determined by material law. The conclusion has been drawn that in order to disclose the contents of the norms of property law and their interpretation it is imperative to rely not only on the Constitution of the Republic of Lithuania or other acts but also on the Convention of Human Rights and the protection of the core rights and their application as well as on the modern doctrine of property law which treats the contents of property law and the concept of its object much wider than it is conventional for the Lithuanian law doctrine. [From the publication]