Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinė biografija : rašytojo tragedija politikoje

LTVincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954) lietuvių kultūrinėje sąmonėje yra įsitvirtinęs kaip lietuvių literatūros klasikas, iškilių ir tautiškai reikšmingų kūrinių autorius. Mažiau žinoma ir tik fragmentiškai tyrinėta jo politinė veikla. Šioje monografijoje chronologiškai nuosekliai, nevengiant gana kategoriškų, tačiau archyvų dokumentais, amžininkų atsiminimais ir laiškais pagrįstų vertinimų, atskleidžiamas komplikuotas, įnoringas, emociškai gyvas V. Krėvės-Mickevičiaus – politiko paveikslas. Autorius įtikinamai parodo, kad garsusis mūsų rašytojas, taip ir neišsiugdęs tvirtų ideologinių nuostatų, nuolat blaškėsi, įtraukiamas skirtingiausių politinių srovių. Visa tai baigėsi skausmingu iliuzijų žlugimu ir vidine politiko drama tapus marionetinės Liaudies vyriausybės ministro pirmininko pavaduotoju ir užsienio reikalų ministru 1940 metais. Vadovu vyriausybės, kuri griovė pačius Lietuvos nepriklausomybės pamatus, „legalizavo“ sovietų okupaciją ir aneksiją. Anot autoriaus, V. Krėvė-Mickevičius – viena iš kontraversiškiausių ir turbūt tragiškiausių politinių asmenybių, susilaukusi itin prieštaringų vertinimų: vieniems jis – sovietų kolaborantas, antriems – patriotas, aukojęsis Lietuvai, tretiems – savo paties kairuoliškų iliuzijų, politinio naivumo, be galo sudėtingų istorinių ir politinių aplinkybių auka, ketvirtiems – didis lietuvių rašytojas, kurio politinės ambicijos žlugo.Reikšminiai žodžiai: Tarpukario literatūros istorija; Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) istorija; Sovietizacija; History of interwar lithuanian literature; History of independent Lithuania (1918-1940); Sovietization.

ENVincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954) is established in the Lithuanian cultural mind as the classic of Lithuanian literature and author of outstanding and nationally significant works. His political activities are less known and explored only in fragments. The monograph chronologically consistently reveals a complicated, whimsical, emotionally live picture of Krėvė-Mickevičius as a politician, without avoiding rather categorical evaluations yet which are based on archival documents, memoirs and letters of his contemporaries. The author convinces that the prominent writer was always torn between different political powers and failed to form a steady ideological attitude. All this ended in a painful collapse of illusions and an internal drama of the politician, when he became Deputy Prime Minister and Minister of Foreign Affairs of the puppet People’s Government in 1940. In other words, the leader of the Government which destroyed the very foundation of Lithuania’s independence and “legalised” Soviet occupation and annexation. According to the author, Krėvė-Mickevičius was one of the most controversial and probably most tragic political figures who received particularly contradictory evaluations: some considered him to be a Soviet collaborator, others – a patriot who sacrificed himself to Lithuania, still others – a victim of his own left-wing illusions, political naivety and very complicated historical and political circumstances, while still others – a prominent Lithuanian writer whose political ambitions failed.

• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History