Pasiklydę tarp savęs ir įverčių: 1918-1940 m. Lietuvos vokiečių įvaizdžio klausimu

LTVokiečių istorikas G. Vagneris išskyrė tris vokiečių atvykimo į Lietuvą bangas. Pirmoji prasidėjusi nuo XIII a. vidurio ir nusitęsusi iki XVI a. pradžios, antroji – nuo XVI a. vidurio iki XVII a. vidurio, trečioji – nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio. Ilgaamžėje Lietuvos vokiečių bendruomenės gyvavimo tradicijoje susipynė sutarimo ir priešiškumo nuostatos. Straipsnyje, remiantis Valstybės saugumo departamento, jo padalinių, apskričių viršininkų pranešimų, prisiminimų, periodinės spaudos, istoriografinio įdirbio analize, bandoma išskirti Lietuvos vokiečių santykines įvaizdžių dimensijas ir jų intensyvumą lėmusius veiksnius. Analizė liudija, kad „kaimyniškojoje aplinkoje“ klostėsi palankios vokiečių bendruomenės vertinimo charakteristikos, kurių dominantėmis laikytinos vokiečių darbštumas, darbinis profesionalumas, pareigingumas. Operatyvinės sekimo informacijos tyrimas leistų išskirti vokiečių, kaip „vidaus priešų“, du tipus – individualųjį ir artimą grupiniam tipui. Vokiečių priskyrimo „vidaus priešų“ kategorijai suintensyvėjimas akivaizdesnis ribinių visuomenės situacijų lauke. Aktyviu veiksniu pripažintinas Vokietijos svorio slinkties faktorius IV–ojo dešimtmečio antrojoje pusėje. Oficialiosios valdžios sluoksniuose paplitę vokiečių bendruomenės įvaizdžiai, saistomi vidinių ir išorinių įsipareigojimų, provokavo pastangą taikytis su vokiečių bendruomenės priimtų iš „išorės“ signalų generavimu. Neatmestina prielaida, kad „atsitraukimo“ nuo oficialiosios linijos taktika (arba bent jos galimybė) galimai „klaidino“ vokiečių bendruomenes, skatinusias kitokių įvaizdžių formavimo šansus.Reikšminiai žodžiai: Kolektyvinė elgsena; Oficialus požiūris; Oficialusis požiūris; Vidaus priešai; Vokiečių ir lietuvių santykiai; Vokiečių ir lietuvių tarpusavio santykiai; Collective behaviour; Group images; Internal enemies; Lithuanian-German relations; Official position.

ENBased on the analysis of unpublished documentary material, which covers the reports of the State Security Department, its subdivisions, county governors, and the published memoirs, the knowledge recorded in the publications of periodical press and the established historiographic experience, the article attempts to distinguish the relative image dimensions of the Lithuanian German community. It also aims to unravel the factors determining the intensity of the latter. [From the publication]