Iš vyno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje istorijos

LTStraipsnyje mėginama apibendrinti žinias apie vyną Lietuvos Didžiojoje. Istoriniai duomenys apie vyną praturtina žinias apie prekybą ir jos reglamentavimą, diskusijas dėl prabangos prekių importo reikšmės, moralines sampratas, papročių istoriją, laikysenas ir elgsenas bei kasdienybės istorijos klausimus. Tai ilgas procesas, nes istoriniai šaltiniai daugumą informacijos nutyli, nėra išlikusi didžioji dalis finansinio pobūdžio dokumentų, paieškos nesikon centruoja viename archyve arba rankraštyne. Todėl šiandien į daugelį klausimų dar negalima duoti vienareikšmio arba galutinio atsakymo. Prekyba vynu Lietuvoje augo nuo XV a. Vynas buvo importuojamas iš Vokietijos, Austrijos, Vengrijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Kretos, Balkanų žemių, o XVIII a. II pusėje ir iš Amerikos žemyno. Vienas populiariausių buvo vynas iš Vengrijos, kuris savo pozicijų neužleido iki pat XVIII a. pab. Tai nulėmė jo populiarumas, geografinė padėtis, tuometės vyno išsaugojimo technologijos ir galimybė vyną atsigabenti be tarpininkų. Kaip ir kiti Šiaurės Europos gyventojai, lietuviai prie vyno skonio ilgai pratinosi, pirmenybę teikė stipriems ir saldiems vynams. Vynas nuo didžiojo kunigaikščio stalo plito tarp didikų, o vėliau pasiekė bajorų stalus po truputį išstumdamas vietos gėrimus. Dėl savo itin didelės kainos vynas buvo viena iš prabangos prekių, kurių, siekdami reformuoti valstybę, švietėjai siūlė atsisakyti arba bent jau apriboti jų kiekį. Iš kitos pusės, vis labiau populiarėdamas vyno gėrimas tapo diduomenės ir bajorijos girtuoklystės sinonimu. Šią vyno konotaciją akcentavo publicistai, siekiantys įdiegti moralines vertybes visuomenėje. Vyno gėrimo skonis, papročiai ir tradicijos pamažu kito XVIII a. II pusėje, sklindant Apšvietos epochos idėjoms.Reikšminiai žodžiai: Didysis kunigaikštis; Importas; Kilmingieji; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Papročiai; Vynas; Customs; Grand duke; Importation; The Grand Duchy of Lithuania; The gentry; The nobility; Wine.

ENThe paper attempts to summarise information about wine in the Grand Duchy of Lithuania (GDL). Historical data about wine enrich information about trade and its regulation, discussions over the significance of luxury commodity import, moral conceptions, customs history, bearing and behaviour as well as the issues of common history. It is a long process, because historical sources conceal many facts; the major share of financial documents has not survived; the search does not concentrate in a single archive or manuscript department. Trade in wine in Lithuania increased from the 15th c. Wine was imported from Germany, Austria, Hungary, France, Spain, Italy, Greece, Crete, the Balkans, and America since the second half of the 18th c. One of the most popular wines was imported from Hungary, and it did not give up its position until the very end of the 18th c. This popularity was determined by the geographical location, the then wine preservation technologies and the possibility to bring wine without intermediaries. Like other Northern European inhabitants, Lithuanians needed time to get accustomed to the wine taste and preferred strong and sweet wines. Wine spread from the table of the grand duke among the grandees and later reached the tables of noblemen ousting local drinks. Due to its high price wine was one of luxury goods that were proposed to be refused or at least limited by educators when reforming the state. On the other hand, wine acquired popularity and became the synonym of alcohol abuse by the grandees and noblemen. Publicists who wanted to instil moral values in society emphasised this wine connotation. The taste of wine, customs and traditions gradually changed in the second half of the 18th c., upon the spread of the ideas of the Enlightenment.