Pradiniai štrichai ankstyvojo sovietmečio skaitytojo portretui

LTStraipsnio tikslas – pradėti konkretinti skaitytojų bendruomenę ankstyvojo sovietmečio Lietuvoje. Aptarus adresato temą 5–6-ojo de šimtmečio politikų ir rašytojų kalbose (skaitytojas kaip pasyvus ideologijos priėmėjas, meno auklėjamasis, reiklėjantis vertintojas), auditorijos aktyvinimo bei ugdymo formas (literatūros vakarai, skaitytojų konferencijos, knygų platinimo mėnesiai), detaliau nagrinėjami žurnalo Pergalė ir laikraščio "Literatūra ir menas" archyvuose užfiksuoti skaitytojų atsiliepimai. parodoma auditorijos marga sudėtis (nuo mokytojų iki felčerių), interesų skalė (nuo poezijos ir feljetonų iki "Vakarų"), pasitikėjimas savo nuomone ir poveikiu bei išmokto ideologinio žargono paradoksai. daroma išvada, kad realus skaitytojas buvo kur kas įvairesnis už formuotą monolitinį įvaizdį, nepriklausomai nuo pasirengimo ir profesijos jautė alkį kultūrai, o jo literatūrinė paklausa pranoko oficialią pasiūlą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anketa; Archyvas; Literatūra ir menas; Pergalė; Pergalė, Literatūra ir menas; Skaitytojas; Sovietmetis; Archive; Literatūra ir menas; Pergalė; Questionnaire; Reader; Soviet.

ENToday’s literature, art, and culture researchers are increasingly drawn to studying the addressee of Soviet-era works. this object of study requires special theoretical and methodological considerations and problematizes the question of analytical sources. the few studies about the Soviet reader (first of all by Jevgenij Dobrenko) that have emerged in Lithuania and elsewhere reveal the efforts of government institutions and critics to mold that reader, and raise questions about the potential decoder of Aesopic language. This article seeks to better understand the early Soviet reader. The author offers a close analysis of speeches about that reader by politicians and writers (the addressee as a passive receiver of ideology; or, trained by art, as a more demanding assessor), and describes the different forms of activating and educating the addressee (literary evenings, readers’ conferences, book distribution months). Te article investigates in detail a narrow swath of this phenomenon: the voices of readers registered in the archives of the journal Pergalė (Victory) and the weekly Literatūra ir menas (Literature and Art). The authors of letters and surveys demonstrate the motley composition of the readership of literature periodicals of that era (from teachers to military officers to land reclamation workers), the scale of their interests and tastes (from historical novels to current affairs, with a particular demand for different genres of humor), their hierarchical respect for authors ("It is clearer to you from the top of the mountain"), their faith in their own opinions and influence, and the paradoxes of acquired ideological jargon. [From the publication]