Bajorijos kriminaliniai nusikaltimai ir bausmės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a. : disertacija

• Vytauto Didžiojo universitetas
• Lietuvos istorijos institutas

LTDisertacijoje, remiantis Vilniaus pavieto pavyzdžiu, nagrinėjami smurtiniai bajorijos nusikaltimai ir bausmės XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Darbe atkleidžiama nusikaltimų struktūra: statistika, priežastys, erdvė, socialinė aukų bei nusikaltėlių sudėtis, smurto laipsnis, bausmių teorija ir praktika. Per bajorijos kaip valdančiojo luomo nusikalstamumo tyrimą siekiama pažvelgti į to meto visuomenę, tiriami jos konfliktai ir jų sprendimų būdai, bajorijos santykiai tarpusavyje ir su kitais luomais. Pagrindinis darbo šaltinis – Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų knygos. Disertacijoje nagrinėjami smurtiniai nusikaltimai: gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai (nužudymai, sumušimai, dvikovos ir kiti), nelegalus įkalinimas, seksualinė prievarta, valdų antpuoliai, miesto namų užpuolimai, plėšimas. Tiriamos garbės atėmimo, ištrėmimo, bokšto kalėjimo, mirties bausmės. Nustatyta, kad aukščiausias nusikalstamo pakilimas buvo penktame ir devintame XVIII a. dešimtmečiuose, mažiausiai nusikaltimų užfiksuota aštuntame dešimtmetyje. Daugiausia nusikaltimų vyko kaimo erdvėje. Paskutiniame amžiaus trečdalyje nusikaltimų Vilniuje skaičius smarkiai išaugo. Nustatyta, kad dažniausi nusikaltimai buvo gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai bei valdų antpuoliai, kiti buvo retesni. Nors Lietuvos Statuto nuostatos buvo griežtos, teisminė ir policinė kontrolė šalyje nebuvo stipri. Daugelis nusikaltimų nebūdavo išaiškinami, o kaltinamieji nenubaudžiami arba nevykdydavo teismo paskirtų bausmių.

ENBased on the example of Vilnius district, the thesis attempts to analyse violent crimes and punishments of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania in the 18th century. It reveals the structure of crimes: statistics, motives, criminal environment, social composition of victims and criminals, level of violence, theory and practice of punishments. The study of criminal conduct of the nobility as the leading social class provides the opportunity to take a glance at the society of that time; the thesis analyses its conflicts and ways of their solving, relations within the noble class and with other social classes. The major source of the thesis is castle court and land court books of Vilnius district. The thesis analyses violent crimes: homicide, bodily injury, pain infliction (murders, contusions, duels and others), illegal imprisonment, sexual violence, estate raids, city household attacks, robbery. Sentences of deprivation of honour, exile, tower imprisonment, capital punishment fall under the scope of the thesis. It has been determined that the peak of criminal conduct was reached in the 1740s and 1780s, whereas the lowest number of crimes was recorded in the 1770s. The rural environment featured a higher prevalence of criminal activity. However, a number of crimes committed in Vilnius significantly increased in the final third of the century. The study revealed that the most common crimes were homicide, bodily injury, pain infliction and domain raids; others were less common. Even though the provisions of the Statute of Lithuania were rather strict, the country did not have a well-organised legal and police control. A number of crimes were not solved and the accused were either not punished or evaded the punishments administered by the court.