"Bendrinės lietuvių kalbos žodynas": problemos ir sprendimai

LTStraipsnyje supažindinama, kaip vyksta Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (toliau – BŽ) rengimo darbai, su kokiomis problemomis susiduriama ir kaip jos sprendžiamos. Straipsnyje kalbama apie dvi sritis: tam tikrus gramatikos dalykus ir kai kuriuos kalbos kultūros bei terminijos reiškinius. Kitaip tariant, kaip daroma, kai susiduriama su neaprašytais ar neišnagrinėtais gramatikos dalykais, normintinais terminais, kitais kalbos kultūros reiškiniais, kurių žodyne apeiti negalima, nes jis turi atspindėti visą tam tikros srities sistemą. Atkreipiamas dėmesys į būdvardžių ir daiktavardžių skyrimo problemą. Kai kurie vediniai, padaryti su priesaga -uolis, -ė, lietuvių kalbos gramatikose laikomi ir daiktavardžiais, ir būdvardžiais (pvz.: barškuolė 'tokia gyvatė' ir junginys barškuoliai obuoliai). BŽ rengėjai tokio tipo vedinius linkę laikyti tik daiktavardžiais, taigi nusikalsti gramatikoms. Neretai keblu žymėti kalbos dalį prie tokių žodžių, kurie iš vienos kalbos dalies pereina ar jau yra perėję j kitą, turimi omeny subūdvardėję ar sudaiktavardėję dalyviai, sudaiktavardėję būdvardžiai. Kalbant apie kalbos kultūros ir terminijos dalykus problemų kyla ir dėl sisteminių dalykų, ir pavieniais atvejais. Yra daugybė kasdienių pavadinimų, kurie turėtų patekti į norminamąjį, visuomenei skirtą žodyną, tačiau yra dar nesunorminti arba nenusistovėjusi jų vartosena, siūlomi keli variantai ir neaišku, kuris iš jų dar prigis bendrinėje kalboje. Straipsnyje aptariamos su kulinarijos terminais, keletu naujųjų sūrių pavadinimų, aprangos įvardijimais, kitais pavieniais žodžiais susijusios problemos.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė lietuvių kalba; Bendrinės lietuvių kalbos žodynas; Kalbos kultūra; Leksikografija; Leksikologija; Terminologija; Terminų pateikimas; Žodynas; Dictionary; Lexicography; Lexicology; Norms of standard language; Standard Lithuanian language; Terminological entries; Terminology; The Dictionary of the Standard Lithuanian Language.

ENThe paper presents the compiling works of the Dictionary of Standard Lithuanian (BŽ), related problems and their solutions. The paper discusses two areas: certain grammar issues and some phenomena of language culture and terminology. In other words, it analyses what is done when encountering non-described or non-examined grammar issues, terms that have to be standardised and other language culture phenomena that cannot be ignored in the dictionary, because it has to reflect the entire system of a certain area. The problem of distinguishing between adjectives and nouns is noted. Some derivatives made with a suffix -uolis, -ė are considered both nouns and adjectives in Lithuanian grammars (e.g. barškuolė [rattlesnake] and the combination barškuoliai obuoliai [seed rattling apples]). BŽ compilers tend to treat such derivatives only as nouns, thus offending grammars. It is often problematic to put this part of speech with such words that move or have already moved from one part of speech to another (adjectival or substantival participles, substantival adjectives). Concerning language culture and terminology issues, problems arise due to both systematic issues and in separate cases. There are many everyday names that should be included in the standardised dictionary for the general public but that have not yet been standardised or their usage has not yet established; there have been several variants proposed and still unclear which of them will be established in the standard language. The paper discusses the problems related to culinary terms, several new cheese names, names of clothing and other individual words.

• "Bendrinės lietuvių kalbos žodynas". Siekiamybė ir realybė / Danutė Liutkevičienė. Leksikografija ir leksikologija. D. 1, Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos / sudarytoja Ritutė Petrokienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. P. 9-18.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Daiktavardžio "susirgimas" terminizavimas ir (ne)tinkama vartosena / Vaida Drukteinytė. Res humanitariae. 2012, t. 11, p. 173-188.
• Kelios tarmių žodynų rengimo problemos / Aurimas Markevičius. Leksikografija ir leksikologija. D. 5 / sudarė Aurelija Gritėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 257-273.
• Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos -ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga -iškas ir nepriesaginių būdvardžių / Robertas Kudirka. Taikomoji kalbotyra. 2020, 14, p. 21-32.
• Naujųjų skolinių kodifikacijos paveikumas interneto diskusijų forumuose / Giedrius Tamaševičius. Kalbos kultūra. 2007, 80, p. 123-130.
• Nuo "Dabartinės" prie "Bendrinės lietuvių kalbos žodyno" / Danutė Liutkevičienė, Daiva Murmulaitytė. Leksikografija ir leksikologija. D. 5 / sudarė Aurelija Gritėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 83-146.
• Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra / Daiva Murmulaitytė. Kalbos kultūra. 2013, 86, p. 60-75.