Lemos parinkimas ir pateikimas dvikalbiuose žodynuose

LTStraipsnyje siekiama apžvelgti bei įvertinti visus žinomus kaitomų lietuvių kalbos antraštinių žodžių pateikimo atvejus šiuolaikiniuose dvikalbiuose žodynuose. Lema yra sutartinis metalingvistinis žodžio, apie kurį teikiama informacija bet kokiame žodyne, žymiklis. Lietuvių leksikografijoje tokiam žymikliui pavadinti nuo seno vartojamas antraštinio žodžio terminas. Lemos parinkimo principai priklauso nuo kalbos gramatinės struktūros, leksikografinės tradicijos ir žodyno paskirties. Europos leksikografijoje lema paprastai laikomos tokios aiškinamo ar verčiamo žodžio atmainos: nekaitomas žodis; viena pasirinkta dažniausiai morfologiškai minimali kaitomo žodžio forma, neturinti papildomų kaitymo rodiklių; visos pagrindinės žodžio formos. Dvikalbių žodynų, kurių pirmoji kalba yra lietuvių, apžvalga aiškiai rodo, kad iki šiol lemos parinkimas ir pateikimas labai įvairuoja. Kadangi lema yra sutartinis dalykas, griežtų jos pateikimo taisyklių niekas niekur nėra suformulavęs. Todėl žodyno rengėjams valia rinktis – vadovautis leksikografijos tradicija, vietos ekonomijos reikalavimu ar vartotojų interesais. Įsidėmėtini keli dalykai: viename žodyne būtinai reikia laikytis tų pačių lemos pateikimo principų, joks įvairavimas čia nepateisinamas. Lemos pateikimo pobūdis turi būti aptartas žodyno pratarmėje. Nė vienam leksikografui neturėtų būti leidžiama darkyti žodžių darybinės ir morfologinės struktūros ir klaidinti tuos, kas nori išmokti turtingą ir sudėtingą lietuvių kalbą.Reikšminiai žodžiai: Dvikalbiai žodynai; Dvikalbė leksikografija; Gramatinė žodžio struktūra; Lema; Lemos forma; Lemų pateikimas; Bilingual dictionary; Bilingual lexicography; Grammatical word structure; Headword; Headword form; Presentation of headwords.

ENLemma is a conventional metalinguistic sign of each word included in a dictionary (other terms are headword and entryword). The compilation of any alphabetical list of headwords in a bilingual dictionary depends on its first language (its morphological and phonetic structure) and lexicographic purpose. The selection, sampling and presentation of headwords in Lithuanian bilingual lexicography still varies, and the rules have not been precisely formulated. While referring to Lithuanian data, the current article analyzes all possible variants of sampling and presenting the forms of headwords (one or several grammatical forms). It should be noted that none of them are quite reliable. The greatest fault is the alogical separation of the common part of the headword from the rest, which can destroy the grammatical word structure and mislead many users. [text from author]

• Leksikografija / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 324 p.
• Lietuvių-vengrų kalbų žodynas = Litván-magyar szótár / Endrė Bojtaras. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2007. XXXI, 951 p.
• Sangrąžinių veiksmažodžių teikimas dvikalbiuose žodynuose / Aurelija Griškevičienė. Žmogus ir žodis. 2012, 3, p. 21-26.