LTNepriklausomybės atkūrimas ir Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą liberalizavo tarptautinį mobilumą, ir Lietuva tapo atvira tiek emigracijai, tiek ir imigracijai. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju etnokultūrinės aplinkos kaita ir / arba diversifikavimas įvairių tautybių bei rasių atstovų dėka išryškina nacionalinio identiteto ypatumus bei turi įtakos jo raidai. Pagrindinis straipsnio tikslas - apibrėžti Lietuvos gyventojų identitetą, konstruojamą santykiu į Kitus, išskiriant orientalizmo aspektą. Plačiąja sociologine prasme orientalizmas gali būti suprantamas kaip europiečių požiūris į neeuropiečius. Žiniasklaida yra viena galingiausių šiuolaikinių informacinių priemonių socialinei refleksijai sužadinti ir manipuliuoti, o internetas - nedelsiant perduoti informaciją ir užfiksuoti atsaką. Ziniasklaidos produktai ir auditorijos atsakas gali būti nagrinėjami kaip užfiksuotos tekste diskursyvinės praktikos. Tyrinėjamu atveju europiečiams atstovauja Lietuvos gyventojai, susibūrusieji į virtualią bendruomenę, o neeuropiečiams - kinai. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad orientalizmas tarp Lietuvos gyventojų daugiausia pasireiškia sinofobijos, o ne sinofilijos, forma. Kinų, gyvenančių Lietuvoje, skaičius šioms fobijoms įtakos neturi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskursas; Identitetas; Komunikacija; Orientalizmas; Sinofobija; Virtuali bendruomenė; Žiniasklaida; Communication; Discourse; Identity; Mass media; Orientalism; Sinofobia; Sinophobia; Virtual identity.
ENThe main idea of the article is an attempt to define Lithuanian identity from a concept of Orientalism introduced in humanities and social sciences by Edward W.Said. In general sociological sense the term orientalism refers to a set of cultural practices and discourse usually defined as ethnocentrism, Eurocentrism, prejudicial stereotyping, and cultural misrepresentations of non-'western' societies. Mass media is considered as a powerful tool to initiate and manipulate social reflection and World Wide Web to submit information and fix the feedback from the audience immediately. In case o f the research Europeans are presented by Lithuanians united in the virtual community and non-Europeans - by Chinese. Both the articles exploiting Chinese topic published in the popular Lithuanian portal and feedback to them in the form of comments are considered as discursive practices. The main outcome o f the research suggests that a discourse of orientalism appears mainly as sinophobia which is not related to the actual number of Chinese settled in Lithuania. [From the publication]