Žalgirio vaizdinys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijoje
LTLDK raštijoje Žalgiriui skirta reikšminga vieta. Tačiau mūšio vaizdavimas šioje raštijoje per ketvertą amžių keitėsi. Vienas ankstyviausių išlikęs Supraslio ir Nikiforovo nuorašuose. Sakmės pobūdžio pranešimas nusako Žalgirį kaip dviejų Gediminaičių bei jų valdomų lenkų ir lietuvių tautų mūšį su vokiečiais, kuriame pasiekta esminė pergalė: „sumušta visa vokiečių jėga“. 1519–1525 m. Bychoveco kronika Žalgirio pergalę priskyrė Vytautui ir lietuviams, nuvertindama Jogailos ir lenkų vaidmenį. Toks buvo atsakymas į 1519 ir 1521 m. išleistą pirmąją spausdintą Lenkijos istoriją – Motiejaus Miechoviečio Lenkų kroniką (Chronica Polonorum) – bei jos perpasakotą lietuvius niekinusį Jono Dlugošo Žalgirio mūšio aprašymą. Motiejus Strijkovskis pamėgino priešiškus lietuvių ir lenkų pasakojimus suderinti. 1575–1577 m. Slucke parašytoje eiliuotoje Lietuvos istorijoje mūšis iškeliamas kaip žūtbūtinis žygis už Lietuvos ir Lenkijos laisvę, už lietuvių ir lenkų tautų išlikimą. XVII a. perrašydamas Strijkovskio Kroniką, Albertas Vijūkas-Kojalavičius iškėlė ne Lietuvos bajorijos narsos jėgą, ne aukojimosi tėvynei motyvą, bet Dievo visagalybės idėją. Romantinė XIX a. istoriografija pavertė Žalgirį Vytauto bei lietuvių tautos didybės paveikslu. Nors skirtingų ideologinių siekių bei pasaulėžiūrinių nuostatų veikiamas, LDK istorinis pasakojimas, taip pat ir jį tęsęs XIX a. romantikų naratyvas, išsaugojo ir išplėtojo savarankišką Žalgirio mūšio aprašymą. LDK pasakojimas pavertė Žalgirį Lietuvos tautos tapatybei svarbiu simboliniu vaizdiniu, kurį perėmė modernią lietuvių tautą kūrusi romantinė istoriografija.Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Kunigaikštystės istorinis pasakojimas; LDK; Literatūra; LDK; Raštija; Lietuvos Didžiosios; Lietuvos metraščiai; Mūšio vaizdinys; Žalgirio mūšis, 1410; Žalgirio vaizdinys; GDL literature; Historical narrative of the Lithuanian Grand Duchy; Historiography; Image of the Grunwald; Lithuanian Chronicles; The battle of Grunwald; The image of the battle; Writing of the Grand Duchy.
ENThe Battle of Grunewald occupies a special position in the writings of the Grand Duchy of Lithuania. However, the depiction of this battle in these writings changed over four centuries. One of the earliest versions was preserved in copies kept in Supraslis. A story-like notification described the Battle of Grunewald as a battle of two Gediminids and the Poles and Lithuanian subject to them against Germans, with the first being victorious. The Bychowiec Chronicle of 1519–1525 attributed the victory in the Battle of Grunewald to Vytautas and Lithuanians thus diminishing the role of Jogaila and Poles in the battle. Such was a response to the first publication of the history of Poland published in 1519 and 1521, i.e. Chronica Polonorum by Maciej Miechowita and its description of the Battle of Grunewald diminishing the role of Lithuanians in it. Maciej Stryjkowski tried to unite these two opposite Lithuanian and Polish versions. A poetical history of Lithuania wrote in Slutsk in 1575–1577 depicts the battle as a vital battle for the freedom of Poland and Lithuania and the survival of Lithuanians and Poles. In the 17th century, when rewriting the Stryjkowski’s chronicle, Albertas Vijūkas-Kojalavičius highlighted the idea of the God’s all mightiness. The romantic historiography of the 19th century turned the battle of Grunewald into the image of glory of Vytautas and Lithuanians. Although influenced by various ideological aspirations and worldviews, the historic narrative of the Grand Duchy of Lithuania as well as the narrative of the romantic 19th century preserved and elaborated an independent description of the battle. The narrative of the Grand Duchy of Lithuania turned the battle of Grunewald into an important symbolic image for Lithuania.
