XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje gydytojų vartoti infekcinių ligų pavadinimai

LTStraipsnyje aptariami XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos raštuose gydytojų vartoti kai kurių infekcinių ligų pavadinimai, jų sinonimų ir varijavimo dalykai, taip pat parodoma dabartinių infekcinių ligų pavadinimų raida. Visos straipsnyje aptariamos infekcinės ligos – dėmėtoji šiltinė, dizenterija, grįžtamoji šiltinė, influenca, šiltinė, tymai ir vidurių šiltinė – gydytojų raštuose buvo vadinamos lietuviškos kilmės terminais. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, dėmėtoji šiltinė, grįžtamoji šiltinė, šiltinė, vidurių šiltinė, tapo dabartinės klinikos terminijos dalimi. Sudėtinių terminų šalutiniai dėmenys dažniausiai buvo sinonimiški, konkuravo paprastosios ir įvardžiuotinės formos. Be fonetinių ir rašybos, dar būdingi sintaksiniai terminų variantai (šiltinė grįžtamoji, šiltinė margoji, šiltinė vidurių). Infekcinėms ligoms pavadinti gydytojai neišsivertė ir be skolinių (dažniausiai graikiškos ir slaviškos kilmės), kai kurie jų buvo nevienodai aplietuvinami, todėl radosi rašybos ir fonetinių variantų (dezinterija ir desinterija, influenca ir influenza). Tačiau raštų autoriai vis dėlto ieškojo lietuviškų minėtų skolinių atitikmenų. Pavyzdžiui, dizenteriją vadino kruvinąja, greitąja, raudonąja, influencą – irmede, kaulalige, tymus – blusinėmis, drognimis. Gydytojai, kaip įprasta medicinos darbuose, greta lietuviškų terminų prirašydavo lotyniškuosius, kartais ir kitų kalbų (lenkų, rusų) atitikmenis. Kai kurie medicinos terminai (pvz.: juodoji šiltinė, piktoji šiltinė, taškuota šiltinė, bado šiltinė, karo šiltinė, kalėjimo šiltinė) tikriausiai sudaryti pačių gydytojų.Reikšminiai žodžiai: Infekcinių ligų pavadinimai; Istorinė terminologija; Leksikologija; Lietuvos medicinos istorija; Ligų pavadinimai; Medicina; Medicinos terminija; Sveikata; Health; Historical terminology; History of Lithuanian medicine; Lexicology; Lithuanian; Medical terminology; Medicine; Names of diseases; Names of infectious diseases.

ENThe paper discusses the names of infectious diseases, which were used by doctors in medical documents at the end of the 19th c. – the beginning of the 20th c., their synonyms and variation issues, and shows the development of the current names of infectious diseases. All infectious diseases discussed in the paper – typhus fever, dysentery, relapsing fever, influenza, fever, measles and typhoid fever – were denoted by terms of Lithuanian origin in medical documents. Some of them, e.g. typhus fever, relapsing fever, fever and typhoid fever, have become part of the present clinical terminology. The subordinate components of composite terms were mainly synonymic; simple and pronominal forms competed. Along with phonetic and orthographic variants, there are also syntax term variants (šiltinė grįžtamoji [literally fever relapsing], šiltinė margoji [literally fever typhus], šiltinė vidurių [literally fever typhoid]). Doctors also used loanwords (mainly of Greek and Slavic origin) for naming infectious diseases; some of them were differently Lithuanianised; therefore, there appeared orthographic and phonetic variants (dezinterija and desinterija (dysentery], influenca and influenza [influenza]). The authors of documents nevertheless searched for the Lithuanian equivalents to the abovementioned terms. For example, they called dysentery kruvinoji, greitoji, raudonoji, influenza – irmedė, kaulaligė, and measles – blusinės, drognys. As it is usual in medical documents, doctors would write Latin and sometimes other language (Polish, Russian) equivalents next to the Lithuanian terms. Some medical terms (e.g. juodoji šiltinė, piktoji šiltinė, taškuota šiltinė, bado šiltinė, karo šiltinė, kalėjimo šiltinė) have been most probably coined by doctors.