Eponiminiai augalų pavadinimai latvių ir lietuvių kalbose: darybos būdai

LTStraipsnis skirtas eponiminiams augalų genčių ir rūšių pavadinimams baltų kalbose, daugiausia dėmesio skiriant produktyviausiems jų kūrimo modeliams. Tyrinėjimų objektas susijęs su asmenvardžiais, t. y. vyriškais bei moteriškais vardais ir pavardėmis, taip pat su augimvietėmis, iš kurių kilo augalų pavadinimai latvių ir lietuvių kalbose. Analizuojami eponiminiai augalų pavadinimai, išrinkti iš įvairių latvių ir lietuvių kalbų šaltinių: I. Ēdelmanės, Ārijos Ozolos žodyno „Latviešu valodas augu nosaukumi“, Ramunėlės Jankevičienės Botanikos vardų žodyno. Medžiagą sudaro tiek terminai, tiek šnekamojoje kalboje vartojami augalų pavadinimai su linksnių formomis. Derivaciniu požiūriu eponiminiai augalų pavadinimus suskirstyti į kelias grupes: pirminius; turinčius derivacinę galūnę; priesaginius; priešdėlinius; sudurtinius; sudėtinius. Išanalizavus eponimų derivaciją daroma išvada, kad abiejose kalbose dažniausiai vartojami sudėtiniai eponiminiai augalų pavadinimai, kurių pagrindą sudaro asmenvardis. Labai retai randama augalų pirminių pavadinimų, kurie sudaryti nulinės afiksacijos būdu, bei derivacinę galūnę turinčių augalų pavadinimų. Pirminiai eponiminiai augalų pavadinimai, sudaryti gimtojoje kalboje, rasti tik latvių kalboje ir jų pagrindą sudaro vyriškas asmenvardis Ancis. Augalų eponiminių pavadinimų, kurie kaip pirminiai žodžiai perimti iš kitų kalbų, yra tiek latvių, tiek lietuvių kalbose. Greta latvių ir lietuvių kalbų augalų pavadinimų, kurie susidarė gimtojoje kalboje kaip botanikos terminai arba tarminiai variantai, pasitaiko ir skolintų tarptautinių pavadinimų.Reikšminiai žodžiai: Asmenvardis; Augalų pavadinimai; Baltų kalbos; Daryba; Darybos būdai; Eponimas; Eponiminiai augalų pavadinimai; Eponiminis vardas; Latvių kalba; Priesaginiai pavadinimai; Produktyvios darybos būdai; Sudurtiniai pavadinimai; Sudėtiniai pavadinimai; Tarptautinis botanikos terminas; Baltic languages; Collocation names; Compound names; Derivation; Derivational models; Eponym; Eponymic name; Eponymic plant names; International botanical term; Latvian language; Names of plants; Personal name; Productive formation models; Suffixed names.

ENThe paper examines the eponymic names of plant genera and species in the Baltic languages, mainly focusing on their most productive creation models. The object of the research is related to personal names, i.e. male and female names and surnames, as well as to habitats, which gave rise to Latvian and Lithuanian names of plants. The paper analyses eponymic plant names selected from various Latvian and Lithuanian sources: the dictionary “Latviešu valodas augu nosaukumi” by I. Ēdelmanė, Ārija Ozola, and the Dictionary of Botanical Names by Ramunėlė Jankevičienė. The material comprises both terms and colloquial plant names with case forms. Eponymic plant names were divided in several groups from the derivational aspect: primary; with a derivational ending; suffixal; prefixal; compound; composite. The analysis of eponym derivation leads to the conclusion that both languages mainly use composite eponymic plant names in which the underlying word is a personal name. Primary plant names, which are formed by way of zero affixation, and plant names with a derivational ending are very rare. Primary eponymic plant names, formed in the mother tongue, were found only in Latvian and their basis consists of the male personal name Ancis. Both Latvian and Lithuanian languages have eponymic plant names that have been taken over from other languages as primary words. Besides Latvian and Lithuanian plant names that formed in the mother tongue as botanical terms or dialectal variants, there occur borrowed international names.