Leksiniai vertiniai latvių ir lietuvių kalbose

LTStraipsnyje lyginamuoju aspektu aptariami keli latvių ir lietuvių kalbos žodžiai ir žodžių poros (vediniai su priešdėliais ir dūriniai), kurie vienoje ar abiejose baltų kalbose pripažinti leksiniais vertiniais. Siekiama nustatyti, ar latvių ir lietuvių normintojų požiūris į konkrečius latvių ir lietuvių kalbų vertinius, sudarytus pagal vienos ir tos pačios kontaktinės kalbos pavyzdį, yra vienodas. Palyginus latvių ir lietuvių kalbų terminus, vartojamus apibūdinti vieną ir tą pačią sąvoką 'kitos kalbos pavyzdžiu padarytas žodis', matyti, kad latvių kalbos termine akcentuotas žodžio atsiradimo būdas, t. y. tai, kaip žodis sudarytas, o lietuvių kalbos sinonimiškuose terminuose – rezultatas, t. y. tai, kad padarytas vienetas yra žodis. Vertinių daryba – naudinga žodžių darybos priemonė ir daugelis leksinių vertinių ir latvių, ir lietuvių kalboje laikomi norminiais, tačiau yra ir tokių vertinių, dėl kurių vartojimo kalbininkai prieštarauja. Vertinių tyrimai – svarbus kontaktinės lingvistikos klausimas. Kalbos kultūros aspektu ypač daug dėmesio skiriama neteiktiniems arba nenorminiams vertiniams. Latvių ir lietuvių kalbos nenorminius vertinius daug tyrinėjo ir žymūs kalbininkai J. Endzelinas (Latvija) ir J. Jablonskis (Lietuva), jų nuomonė daugeliu atvejų gerbiama ir šiuo metu. Panašių vertinių atsiradimas latvių ir lietuvių kalbose siejamas su kalbų kontaktine situacija. Vertinių tyrimas lyginamuoju aspektu (šiuo atveju – latvių ir lietuvių kalbose) leidžia aptarti ir vienodą, ir, atskirais atvejais, skirtingą požiūrį dėl vertinių vertinimo.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Kalbų kontaktai; Kontaktinė lingvistika; Latvių kalba; Leksiniai vertiniai; Lyginamasis aspektas; Vertimas; Baltic languages; Comparative aspect; Contact linguistics; Derivative calques; Language contacts; Latvian; Latvian language; Lithuanian; Translation.

ENThe paper uses a comparative approach to discuss several Latvian and Lithuanian words and word pairs (derivatives with prefixes and compounds) that have been recognised as lexical calques in one or both Baltic languages. The paper aims to identify whether the attitude of Latvian and Lithuanian language standardisers towards the specific Latvian and Lithuanian calques, formed according to the example of one and the same contact language, is the same. The comparison of Latvian and Lithuanian terms denoting the notion “a word formed according to the example of another language” reveals that the Latvian term emphasises the mode of word formation, whereas the Lithuanian term highlights the result, i.e. the fact that the unit formed is a word. The formation of calques is a useful means of word formation, and many lexical calques in Latvian and Lithuanian are considered normative, yet there are calques that are disapproved by linguists. The research of calques is an important issue in contact linguistics. From the aspect of language culture, considerable attention is paid to non-recommended or non-standardised calques. Prominent linguists J. Endzelinas (Latvia) and J. Jablonskis (Lithuania) widely explored Latvian and Lithuanian non-standardised calques, and their opinion is respected in many cases at present. Appearance of similar calques in Latvian and Lithuanian is related to the situation of language contacts. The comparative research of calques (in this case, Latvian and Lithuanian) allows discussing both similar and in individual cases different attitudes regarding the evaluation of calques.

• Lietuvių kalbos kultūra / Aldona Paulauskienė. Kaunas : Technologija, 2000. 255 p.
• Mokomasis terminologijos žodynėlis / Regina Kvašytė. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2005. 150 p.