Mykolas Balinskis: kova dėl istorijos?

LTMonografijos tikslas – pristatyti iki šiol išsamiau netyrinėtą, bet labai svarbų Lietuvos kultūros permainų procesą, prasidėjusį XIX a. viduryje, kai romantizmas pamažu užleido vietą naujam, pozityvistiniam, mąstymui. Knygoje mėginama bent iš dalies rekonstruoti tuomet vykusią šio krašto intelektualų – rašytojų ir istorikų – polemiką ir netgi kovą, kuri įgavo ne tik ideologinę, bet ir tam tikrą metodologinę išraišką. Pasitelkiamas kol kas mūsų tyrėjų gerokai primirštas šaltinis – to meto publicistika, visų pirma – garsaus visuomenės veikėjo, publicisto ir istoriko Mykolo Balinskio (Michał Baliński, 1794–1864) kūryba. Autorės tikslas buvo parodyti Balinskio darbų, visų pirma – jo publicistikos reikšmę to meto Lietuvos intelektiniam gyvenimui, siauresne prasme – istorikų bendrijai. Būtent per šią asmenybę iš Europos Lietuvą pasiekdavo ne tik naujausios knygos, istorijos šaltiniai, bet ir – naujausia metodologija, naujos mokslo idėjos. Monografijoje pristatomi tyrimo rezultatai akivaizdžiai demonstruoja ir tai, kad net ir uždarius Vilniaus universitetą, Lietuva, tuometinis imperijos Vakarų kraštas, anaiptol nebuvo intelektinė provincija: čia plėtojosi pakankamai intensyvi protinė veikla, vyko mokslinės diskusijos, būta labai aukštos tekstų recenzavimo kultūros. Monografija papildyta santrauka užsienio (lenkų ir anglų) kalbomis, vardų rodykle. Ypatingas dėmesys skiriamas iliustracijoms – šios knygos puslapiuose pavyko sukurti savotišką ano meto intelektualų portretų galeriją. [Iš leidinio]

ENThe goal of the study is to cast light on previously only superficially researched, but very important, process of changes in Lithuanian culture, originating in the middle of 19th century, when Romanticism gradually came to be replaced by new, Positivistic thinking. The book attempts to reconstruct – at least partially – polemic exchange, and even confrontation, that took place at the time among intellectuals – writers and historians – of this region, which took on not only ideological, but also methodological form. The author co-opts data sources seriously neglected by our researchers – periodical publications of those times, primarily, creative works of a famous social figure, writer and historian Mykolas Balinskis (Michał Baliński, 1794–1864). The author sought to demonstrate the significance of Balinskis’ works, first of all, his periodical writings to Lithuania’s intellectual life, in more narrow terms – to community of historians. He was a pivotal figure who introduced Lithuania to the newest European books, historical sources as well as the most recent methodologies, new scientific ideas. Research results presented in the study clearly demonstrate that even after the closure of Vilnius university, Lithuania, set on the Western end of the empire, was far from being an intellectual province: here, one found intensive intellectual activity, scientific discussions, and high-quality text review culture. The study includes an abstract in foreign (Polish and English) languages, index of names. Special attention is devoted to illustrations – the pages of this book contain gallery of portraits of intellectuals from those times.