Ramaškonių šnektos ŏ ir (i)ịŏ kamienų daiktavardžių kirčiavimo ypatybės

LTNykstančios Ramaškonių šnektos daiktavardžių kirčiavimo analizei parinktas vienas stipresnių linksniavimo tipų – vyriškieji o ir (i)io kamienai. Tiriamų dabartinės Baltarusijos apylinkių kalbų – lietuvių ir baltarusių – duomenų analizė patvirtina esant lietuvišką substratinį aprašomų teritorijų dabartinių šnektų pamatą. Varanavo krašto lietuvių šnekta tebėra išlaikiusi pagrindinius fonetikos, akcentologijos, morfologijos, leksikos ir kitus bruožus, ir tai puikiai atspindi Ramaškonių arealo lietuvių seniausios kartos šnekta. Jaunesniosios kartos kalboje aptinkama vis daugiau naujovių. Šnektos trečiosios ir ketvirtosios akcentinės paradigmos dviskiemeniai o ir (i)io kamienų daiktavardžiai patvirtina pietų aukštaičiams būdingą galūninio kirčiavimo tendenciją. Šnektai būdingas koloninis kirčiavimo tipas įsigali dėl analogijos bei priegaidžių niveliacijos: akūtinės šaknies žodžiai kirčiuojami kaip tvirtagaliai – galūnėje, t. y. beveik visus trečiosios akcentinės paradigmos žodžius linkstama kirčiuoti pagal ketvirtąją kirčiuotę. Kirčiavimas čia turi tam tikrų tendencijų, bendrų visoms paribio šnektoms: pvz., didesnė dalis antrosios akcentinės paradigmos žodžių kirčiuojami pastoviai. Todėl Ramaškonių šnektoje jau beveik išnyko antroji vyriškojo linksniavimo daiktavardžių akcentinė paradigma. Šnektoje paprastosios ir kuopinės daugiskaitos priešprieša smarkiai apnyko, turbūt daugiau dėl išorinių priežasčių. Galūninis o ir (i)io kamienų daiktavardžių dgs. vardininko bei kilmininko kirčiavimas, buvęs būdingas kuopinei daugiskaitai, šnektoje daugeliu atveju yra apibendrinamas.Reikšminiai žodžiai: Ramaškonių šnekta; Baltarusijos lietuvių tarmė; Kirčiavimas; Ramaškonys dialect; Dialect of Byelorussia Lithuanians; Accentuation.

ENOne of the strongest declension types, i.e. masculine o and (i)io roots, was chosen for the analysis of the accentuation of nouns of the Ramaškoniai subdialect facing extinction. Data analysis of the contemporary Lithuanian and Belarusian languages has proved the existence of the Lithuanian substratum of the described contemporary languages. The Lithuanian dialect of Voranava District has maintained the main phonetic, accentological, morphological, lexical and other features, which perfectly reflect the subdialect of ancient Lithuanian generation in Ramaškoniai. The number of novelties discovered in the language of later generations is increasing. Disyllabic nouns with o and (i)io roots of the third and forth accentuation paradigms of the subdialect evidence the existence of the inflexion accentuation tendency in the south of Aukštaitija. The columnal type of accent characteristic of the dialect comes forwards because of analogies and the nivelation of intonations: acute-root words are stressed with circumflex – in the inflexion, i.e. almost all words of the third accent paradigm tend to be stressed according to the forth accentuation class. In these cases accentuation demonstrates certain tendencies common to all periphery subdialects: for example, the majority of words of the second accentuation paradigm are stressed steadily. Therefore, the second accentuation paradigm of masculine noun declensions was almost extinct in the dialect of Ramaškoniai. The opposition of common and collective plurals vanished significantly, most probably due to external causes. In many cases, the inflexional accentuation of plural nominal and genitive forms of o and (i)io nouns, which had been previously characteristic of collective plural forms, is generalised in the dialect.