Kirčio atitraukimo į proklitiką savitumai rytinėje šiaurės žemaičių tarmėje

LTŠiaurės žemaičių ploto šiaurės vakarų kampas, Akmenės šnekta, kartkartėmis nesilaiko bendrųjų šiaurės žemaičių kirčiavimo taisyklių: tam tikrais atvejais palieka kirtį galūnėje, o ypač dažnai atitraukia jį tik iki ortotoninio žodžio pirmojo skiemens, tartum ignoruojant proklitikus. Įrodyta, kad fakultatyvus kirčio išlaikymas galiniame skiemenyje būdingesnis senajai kartai, šį reiškinį bandoma sieti su mažesne galūnių redukcija, raiškesnėmis senosios kartos intonacijomis, loginiais sakinio akcentais ir morfologiniais veiksniais. Tačiau tokių atvejų per daug, kad šį reiškinį galima būtų aiškinti vien intonacija ar morfologiniais veiksniais. Norint įsitikinti, ar pirmajame žodžio kamieno skiemenyje fiksuojamo atitrauktinio kirčio dažnumas reikšmingai skiriasi nuo kirčio, atitraukto į proklitikus, dažnumo, atliktas statistinis tyrimas. Atlikus analizė daroma išvada, kad aptariamas reiškinys yra nulemtas kalbų bei tarmių kontakto. Atitrauktinio kirčio fonologizavimosi tendencija yra motyvuojama tiek vidinių veiksnių, tiek palaikoma latvių kalbos. Latvių kalboje prielinksnis esti nekirčiuotas, o čekų – kirčiuojamas; serbų-kroatų kalboje kirtis atitraukiamas iš pirmojo tvirtapradžio skiemens į prielinksnį. Remiantis Vegerių šnektos duomenimis manytina, kad latvių kalba tam tikru tarmės raidos etapu padėjo atitrauktinį kirtį užfiksuoti pirmajame žodžio kamieno skiemenyje. Kitų akmeniškių šnektų statistinio tyrimo rezultatai rodo, kad bent kiek jaunesni informantai linkę kirčiuoti proklitiką, – vadinasi, pereiti prie tipinio šiaurės žemaičių kirčio atitraukimo.Reikšminiai žodžiai: Šiaurės žemaičių tarmė; Kirčiavimas; North Zemaitish dialect; Accentuation.

ENThe paper is devoted to a detailed analysis of the specific features of the stress shift in the Northeastern part of the North Zemaitish dialect with special attention drawn to the fluctuation of the accent of the proclitic morphs - such as prepositions or negation, e.g. pri kàtrűo \\ pri katrűo 'to every one', i žàbùs // ì žàbùs 'into the brushwood'. Statistical investigation shows that the shift of stress not to the proclitic, but to the first syllable of the stem is typical only for the northernmost edge of the eastern part of the area (especially frequently - in the environs of Vegeriai) and for the oldest generation of informants - even in the centre of the dialect, Akmenė. The observed phenomenon may be interpreted as a result of intimate contacts with the Latvian, very typical of this dialectal area. It is well known that all Latvian dialects have the fixed stress on the first syllable, which (unlike, e.g., the Czech stress) is never shifted to the proclitic. [From the publication]