LTPasitelkiant statistinę ir archyvinę medžiagą apie nusikaltimus, straipsnyje aptariamas sociokultūrinis diskursas apie nusikalstamumo raidą Klaipėdoje 2000–2010 m. Nusikalstamų veikų dinamika Klaipėdoje ir jos priežastingumas interpretuojami pasitelkus R. Mertono struktūrinių suvaržymų (įtampos) teoriją, ekologinės kriminologijos principus, M. Castellso tinklaveikos visuomenės idėjas ir Z. Baumano vartotojiškos kultūros teorines įžvalgas. Sociokultūrinis diskursas pristatomas kaip giluminis nusikalstamumo priežasčių suvokimas, kuris leidžia besikeičiančios visuomenės vartotojiškoje kultūroje ieškoti optimalių šio reiškinio silpninimo formų. Straipsnyje bandoma parodyti vartotojiškos visuomenės poveikį nusikalstamumo stabilizavimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Ekologinė teorija; Nusikalstamos veikos; Nusikalstamumas; Nusikaltimai; Struktūriniai suvaržymai; Susvetimėjimas; Vartotojai; Alienation; Community; Consumer society; Crime; Criminality; Ecological theory; Lithuania; Society alienation; Structural restreints.
ENOn the basis of statistical and archival materials about crimes, the article deals with the socio-cultural discourse of the criminality trends in Klaipeda in the period of 2000 to 2010. The dynamics and causality of criminal acts in Klaipeda are interpreted with the help of R. Merton’s theory of structural constraints (tension); the principles of ecological criminology; M. Castells’ network society idea; and Z. Bauman’s theoretical insights into consumer culture. The socio-cultural discourse is presented as in-depth understanding of the causes of crime which allows to look for the optimal forms of crime reduction in the consumer culture of the changing society. The article attempts to show the impact of the consumer society on the stabilization of criminality. [From the publication]