LTAnalizuojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) įvaizdis per Trakų pilies ir Valdovų rūmų ir jų atstatymo proceso prizmę. Primenama, jog dar 1884 m. Jonas Basanavičius pareiškė, kad piliakalniai ir literatūra yra tinkami elementai lietuvių tautos atgimimo paskatinimui. XIV-XV a. statyta Trakų pilis kažkada buvo didžiojo kunigaikščio buveinė, Valdovų rūmai, kurie sunyko XVIII-XIX amžiais. Stulbina tai, kad šios pilies ir rūmų rekonstrukcijos buvo didžiausios valstybės investicijos į kultūrą, tiek sovietų, tiek ir posovietiniais laikais. Trakų pilies atstatymą Nikita Chruščiovas kritikavo dėl ekonominių ir ideologinių priežasčių. Daugmaž dėl to paties Valdovų rūmų atveju, atkūrus nepriklausomybę ir praėjus 40-čiai metų, susikirto ir Lietuvos visuomenės nuomonės. Lietuvos pilys ir apskritai LDK istorija gali būti vertinama kaip sudėtinė dalis šiuolaikinio lietuvių tautiškumo (nacionalizmo), kuris selektyviai atrinktoje praeityje architektūros rekonstrukcijos projektais visuomenei pristatė romantišką tos istorijos vaizdinį. Žavėtis senaisiais griuvėsiais imta nuo Renesanso, naujas postūmis tam suteiktas XIX amžiuje. Tautinėse valstybėse tokiems objektams suteiktas svarbus vaidmuo, mezgant ryšius tarp praeities ir dabarties. Trakų pilies rekonstrukcija tęsė etnocentristinį (valstietišką, kaimiškąjį) Lietuvos istorijos pasakojimą: romantiška pilis kaimo vietovėje. Valdovų rūmai, priešingai, konfliktuoja su šiuo etnocentristiniu pasakojimu. Per Valdovų rūmus bandoma patį Vilnių pristatyti kaip Lietuvos valstybės (daugiatautės valstybės) politinį centrą.Reikšminiai žodžiai: Istorinė vaizduotė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Respublika; Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika; Lietuvos TSR, paveldas; Lietuvos valdovų rūmai; Nacionalizmas; Paveldas; Romantizmas; Tautinė savimonė; Trakų pilis; Trakų pilis, Valdovų rūmai, Vilnius, Didžioji kunigaikštystė; Valdovų rūmai; Vilnius; Castle; Heritage; Historical imagination; Lithuanian Soviet Socialist Republic; Lithuanian Soviet Socialist Republic, Republic of Lithuania, heritage; National consciousness; Nationalism; Palace of Sovereigns; Palace of Sovereigns (the Dukes of Lithuania); Republic of Lithuania; Romanticism; Trakai Castle, Palace of Sovereigns, Vilnius, Grand Duchy of Lithuania; Trakai castle; Vilnius.
ENIn 1884 the prominent nation-builder Jonas Basanavičius declared that castle mounds and literature were the only appropriate elements from which to build the Lithuanian nation. Basanavičius’s view, this article suggests, had a lasting influence on the public uses of history in twentieth-century Lithuania. The study explores the construction of two iconic images of the Grand Duchy of Lithuania, Trakai Castle and the ‘Palace of Sovereigns’ in Vilnius. Built in the fourteenth and fifteenth centuries, Trakai Castle was once the seat of the Grand Duke of Lithuania, but fell into neglect before its reconstruction in the 1960s. Dating back to the thirteenth century, the Palace in Vilnius deteriorated during the eighteenth century, was dismantled at the beginning of the nineteenth, and has been completely rebuilt since 2000. It is striking that the reconstructions of castles were the largest state investments in culture in both the Soviet and post-Soviet regimes. The reconstruction of Trakai Castle was criticized on economic and ideological grounds by Nikita Khrushchev. The rebuilding of the Palace polarized Lithuanian intellectuals. The presentation compares the intellectual, social, and political rationales which underpinned the two projects and explores the changes and continuities in the uses of the Grand Duchy of Lithuania under the Soviet and post-Soviet regimes. [text from author]