Leksikografinė refrenų traktuotė "Lietuvių kalbos žodyne"

LTStraipsnyje aptariamas refrenų pateikimas aiškinamajame Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽ). Refrenas, dar vadinamas atitariniu, priedainiu, pritarimu, tarimu, patarimu, pritariniu, priegaida, priegaide, priegiesmiu, – tai pastovus ir labai elementarus komponentas, kuris būdingas liaudies dainai. Refrenai LKŽ pateikiami nenuosekliai, neišsamiai, painiai. Jie žymimi trejopai: tam tikra dalis refrenų pateikiama su stilistine pažyma refr., lopšinių, žaidinimų, pasakų dainuojamųjų intarpų refrenai paprastai žymimi gramatine pažyma interj., pasitaiko refrenų su gramatine pažyma sf. Galima tik spėlioti, kodėl žvygur žvagur žymimas pažyma refr., o čiūčia liūlia – interj. Refrenų straipsnio struktūra LKŽ neretai labai trūktina. Tai galima mėginti paaiškinti tuo, kad refrenai, kaip teigia jų tyrinėtojai, ne visuomet pasižymi pastovumu, t. y. pasitaiko refrenų, būdingų labai įvairiems dainų žanrams, pvz., lylia. Be apibrėžčių LKŽ pateikiama leksika su pažyma refr., taigi refreno funkcija paprastai neatskleidžiama, nenurodoma, kuris refrenas yra sutartinių, kuris – ganymo dainų, kuris būdingas advento-Kalėdų dainoms ir pan. Dažniausiai pažyma interj. žymima leksika apibrėžiama nusakomuoju būdu. Abejonių kelia LKŽ vartojamas nuorodinis reikšmių aiškinimo būdas – žodį be apibrėžties nurodant į žodį taip pat be apibrėžties tesuteikiama galimybė pamatyti refrenų variantiškumą. Refreniniai junginiai dažnokai yra išskaidyti. Tačiau kirčiavimo variantai pateikiami gana sistemiškai. Akivaizdu, kad leksikografinė šios unikalios lietuvių kalbos leksikos traktuotė turėtų radikaliai kisti.Reikšminiai žodžiai: Apibrėžtis; Funkcija; Gramatinė pažyma; Pateikimas; Refrenas; Refreniniai junginiai; Stilistinė pažyma; Žodynas; Definition; Dictionary; Function; Grammatical indicator; Presentation; Refrain; Refrain combinations; Stylistic indicator.

ENIn the current article, the words marked with the abbreviations refr., interj. and sf. in Lietuvių kalbos žodynas are discussed. A certain part of the lexis in Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ) is presented with the stylistic indicator refr., e.g. raliula; in this lexi­cographic work refrains of lullabies and singing inserts into fairy tales are most often marked with the grammatical indicator interj., e.g. učia liūlia; occasional refrains are marked with the indicator sf, e.g. kadijėlė. The analyzed material allows us to draw a conclusion that in LKŽ refrains are presented without a unified system and often without definitions. It can be noticed that the descriptive means of explaining the meaning is often used for the words marked with the indicator interj., e.g. čiūčia liūlia. Since the function of the refrain is not defined, the users of the dictionary must realize themselves to which genre of Lithuanian folk songs the given refrain can be attributed. In using the referential means of explaining the mean­ing, a word without a definition is referred to another word also without a definition. Refrain combinations, which are also included in LKŽ, are often broken down. Sometimes word meanings are explained with words that are themselves not explained in the dictionary or are absent from it, e.g. the refrain laisio contains a reference to aisio, which is not included in the dictionary. Although the presentation of refrains in the electronic version of Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ) somewhat differs in comparison with LKŽ, the presentation of the lexis under discussion lacks systematization and con­sistency, and at least minimal definitions. [text from author]

• Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose / Simas Karaliūnas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2004-2005. 3 t.
• Daugiabalsių lietuvių liaudies dainų - sutartinių tyrinėjimai / Zenonas Slaviūnas; sudarė ir parengė Stasys Skrodenis. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. 423 p.
• Gyvūnų maloniniai epitetai tautosakoje / Birutė Jasiūnaitė. Baltìstikos platýbėse / sudarė: Agnė Navickaitė-Klišauskienė, Vytautas Rinkevičius, Daiva Sinkevičiūtė, Miguel Villanueva Svensson. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 193-205.
• Lada (Didis Lado) baltų ir slavų rašytiniuose šaltiniuse / Rimantas Balsys. Acta Baltico-Slavica. 2006, Nr. 30, p. 597-609.
• Leksikografija / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 324 p.
• Leksikologija : studijų knyga / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009, 2010. 351 p.
• Leksikos vartosenos tyrimai ir leksikografinė praktika / Vilma Zubaitienė. Lietuvių kalba. 2023, Priedas, p. 102-172.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Lietuvių liaudies pasakų dainuojamieji intarpai: jų funkcijos ir melodika : disertacija / Dalia Vaicenavičienė. Vilnius, 2001. 187 lap.
• Refrenas tumba : kilmės ir pirminės prasmės problema / Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Liaudies kultūra. 2009, Nr. 2, p. 22-39.
• Sutartinės - senovės apeiginės giesmės / Daiva Šeškauskaitė. Kaunas : Dakra, 2001. 168 p.
• Šokamosios ir žaidžiamosios sutartinės / Dalia Urbanavičienė. Vilnius : Kronta, 2009. 309 p.
• Vienanarės refrenų eksplozijos fonotaktika ir fonosemantika / Jurga Trimonytė-Bikelienė. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 73-77.