Františeko Ladislavo Čelakovskio lietuvių kalbos žodynas

LTFrantišekas Ladislavas Čelakovskis (1799-1852), Prahos lituanistas, savarankiškai pramokęs lietuvių kalbos iškėlė klausimą apie santykį tarp lietuvių (ir plačiau baltų) ir slavų kalbų, supažindino čekus su lietuvių dainuojamąja tautosaka, pirmas savo tyrinėjimuose taip gausiai panaudojo baltų kalbų duomenis. F. L. Čelakovskis žinomas ir kaip leksikografas, pirmiausia kaip slavų patarlių bei priežodžių sistemintojas. F. L. Čelakovskio fonde tarp laiškų buvo rastas epistoliarinis lituanistikai svarbus fragmentas. Iš šio straipsnyje plačiau aptariamo liudijimo aiškėja, kad F. L. Čelakovskis stengėsi atskleisti čekų ir lietuvių priešistorinę kaimynystę, kai tautų protėviai itin glaudžiai kontaktavo. Dėl bendros baltų-slavų raidos epochos idėjos ir sudarytas „Litevsky slovnik“. Tam skirta žodžių atranka, jų aiškinimo būdas. Straipsnyje taip pat aptariamas vadovaujantis laiško fragmentu surastas žodynas: siekiama atsakyti į klausimą, kada jis buvo pradėtas ir baigtas, kokio jis yra pobūdžio, kodėl nebuvo išspausdintas, kokiais leksikografiniais šaltiniais autorius rėmėsi ir pan. Pirmąkart pristatant šį lituanistinį paminklą aprašomas rastas rankraštis, gvildenama žodyno datavimo bei autorystės problematika, nustatoma jo užimama vieta F. L. Celakovskio kultūrinės bei mokslinės veiklos kontekste, aptariama žodyno paskirtis ir autoriaus panaudoti šaltiniai. Be Pilypo Ruigio žodyno, iš kurio tikrai nemažai paimta, F. L. Čelakovskis naudojosi ir kitais šaltiniais: 1789 m. Gothardo Friedricho Stenderio, 1800 m. Kristijono Gotlybo Milkaus bei 1850 m. G. H. F. Nesselmanno žodynais.Reikšminiai žodžiai: Autorystė; Datavimas; Leksikografija; Paskirtis; Rankraštis; Šaltiniai; Žodynas; Authorship; Chronology; Dictionary; Lexicography; Lithuanian; Manuscript; Purpose; Sources; Vocabulary.

ENFrantišek Ladislav Čelakovsky is mainly known as an appraiser and translator of Lithuanian folklore. His book Litewske narodnj pjsne (Prague, 1827), compiled on the basis of Liudvikas Rėza's collection, is considered to be the first translation of Lithuanian songs into a foreign language. Unfortunately, his linguistic interests as a scholar of Baltic languages have remained less noticed. In the current article Čelakovsky is presented as a scholar of Lithuanian studies - lexicographer. His Litevsky slovnik, on which he worked from ca. 1825, and whose first version must have appeared ca. 1827 (not later than 1833, as a copy of the dictionary made by Pavel Jozef Šafarik dates back to that year), is brought into scholarly circulation. The second version of the dictionary should be dated 1851. The purpose, nature and sources of the dictionary are discussed. [text from author]

• Rankraštinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorystės klausimas: nauji faktai, paaiškėję atliekant teismo rašysenos ekspertizę / Geda Montvilaitė, Anna Tollarová. Acta linguistica Lithuanica. 2020, t. 82, p. 153-172.
• Rankraštinis Frydrichui Wilhelmui Hakui priskiriamas vokiečių-lietuvių kalbų žodynas Čekijoje / Ilja Lemeškin. Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 71, p. 318-341.