Anoniminio 1820 metų lietuvių-lenkų kalbų žodyno lenkų kalbos analizė

LTStraipsnyje tiriamasis nežinomo autoriaus žodynas yra vienas iš seniausių lietuviškų rankraštinių žodynų (antraštiniame puslapyje nurodyta 1820 m. data). Panagrinėjus žodyno lenkų kalbos dalį, galima teigti, kad autorius kilęs iš LDK, o jo vartojamos lenkų kalbos bruožai yra būdingi XIX a. Lietuvos lenkų kalbai. Straipsnyje siekiama nurodyti kalbos ypatybes, neatitinkančias XIX a. lenkų kalbos normų, ir išryškinti lenkų ir lietuvių kalbų interferencijas. Iš žodyno analizės matyti, kad jame yra daug įdomios lingvistinės medžiagos, atskleidžiančios, kokia lenkų kalba buvo vartojama LDK teritorijose XIX a. pradžioje. Lietuvos lenkų kalbos savybes apibūdina daugelis rašybos, fonetikos, kaitybos ir leksikos duomenų. Išskirtini archaizmai, skoliniai iš baltarusių kalbos, lituanizmai ir dažni regionalizmai. Daugiausia nukrypimų nuo XIX a. kalbos fonetinių normų. Tai lėmė fonetinės sistemos suartėjimas su substratine kalba, šiuo atveju – baltarusių ir lietuvių kalbomis, o žodžių darybos ir sintaksės sistemos buvo perimtos iš superstratinės kalbos. Nėra abejonės, kad žodyno autorius mokėjo lenkų ir lietuvių kalbas, vis dėlto stebina lenkų kalbos žodžių gausa lietuviškoje žodyno dalyje. Jų čia daug daugiau negu vėlesniuose Simono Daukanto ir Lauryno Ivinskio lenkų-lietuvių kalbų žodynuose. Galbūt regione, iš kurio kilęs autorius, lenkų ir lietuvių kalbos susiliejo tokiu būdu, kad autoriui buvo sunku atskirti lietuvių kalbos žodžius nuo skolinių iš lenkų kalbos. Kai kurie žodžiai tiesiog perimti iš lenkų kalbos, dėl to galima manyti, jog autoriui pritrūko lietuvių kalbos atitikmenų.Reikšminiai žodžiai: 19 a. Lietuvos lenkų kalba; Anoniminis žodynas; Archaizmai; Dvikalbiai žodynai; Fonetika; Kaityba; Lenkų kalba; Ortografija; Regionalizmai; Skoliniai; Žodžių daryba; Anonymous dictionary; Archaisms; Borrowings; Inflection; Language of Lithuanian poles of 19th c; Loanwords; Orthography; Phonetics; Polish language; Regionalisms; Translation dictionaries; Word formation.

ENThe object of analysis of the current article is the anonymous dictionary compiled at the beginning of the 19th century. It is conventionally defined that it is Szymon Strymowicz's dictionary written in 1820. In the article the Polish part of the dictionary is analyzed. The most important features of its orthography (iota, double consonants, occurrence of consonant groups -śdź, -tsk-, - tstwo-), phonetics (variation in i-y, yakanye, variation in S - Ś - Š, palatalization of n, occurrence of ri group), inflection (mixing of grammatical gender, archaic form of infinitives, archaic suffix -ywa/-iwa), word formation and vocabulary indicating the regional inflections of the Polish language (Lithuanian Polish) are discussed. Among the occurring phenomena, archaisms according to 19th-century linguistic standards, regionalisms and Lithuanianisms can be distinguished. Most deviations occur in phonetics, which is caused by a strong influence of substrata -Belarusian and Lithuanian. The article addresses the question of Polonisins in the Lithuanian part of the dictionary, among them - words of identical form, e.g. Lampa - Lampa, words differing only in their Lithuanian ending, e.g. Aresztas - Areszt, and words with phonetic changes, e.g. Kaminas -Komin, Paczistit - Poczyścić. [text from author]