Articuliation of Sutartinės : viewpoints of insider and outsider

LTStraipsnyje atkreipiamas dėmesys į senųjų sutartinių giedotojų vartotus įvairius terminus, kurie yra aktualūs šiuolaikinei lyginamajai etnomuzikologijai. Tarp jų itin svarbus giesmininkių pasakymas, jog, giedant sutartines, balsai turi „susimušti”, „susidaužti kaip varpai“ (panašūs terminai būdingi ir Balkanų daugiabalsiško dainavimo tradicijai; ji, kaip ir sutartinių tradicija, priklauso bendratautinei sekundinio daugiabalsiškumo tradicijai, vadinamai apibendrintu moksliniu terminu Schwebungsdiaphonie). Autorė siekia išsiaiškinti, ką galėtų reikšti šie „antimuzikalūs” terminai. Beje, greta apibūdinimo „balsus sumušti” giedotojos čia pat kalba ir apie siekimą „sutarti”. Kur slypi sutartinių darnos (balsų “sumušimo”, „sudaužimo”) paslaptys? Pasinaudama savo pačios ilgamete (per 20 metų) sutartinių giedojimo patirtimi, autorė straipsnyje aptaria kai kurias sutartinių melodijų intonavimo subtilybes. Pastebi, kad, giedant sutartines, įprasti intervalai yra „iškraipomi“: kai kurie jų praplečiami, savotiškai „pratempiami”, kiti atvirkščiai – siaurinami. Autorė teigia, kad dauguma Z.Slaviūno tritomyje skelbtų sutartinių melodijų neatitinka grupinio giedojimo realaus skambėjimo. Jos manymu, įvairioms vokalinio garso savybėms išryškinti būtina pasitelkti akustinius tyrimus. Akustiniai tyrimai turėtų atskleisti mums dar nežinomas sutartinių intonavimo bei artikuliavimo savybes, išryškinti unikalius arba universalius jų skambesio ypatumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sutartinės; Artikuliacija; Harmonija; Etnomuzikologija; Sutartinės (lithuanian polyphonic songs); Articulation; Ethnomusicology.

ENThe article draws attention towards the terms which were used by singers of old sutartinės; those terms are relevant to nowadays comparative ethnomusicology. A very important singers’ saying is the fact that when singing sutartinės, voices must “clink”, “clang like bells” (similar terms are usual to the polyphonic singing tradition of Balkans; this one, as well as the tradition of sutartinės (glees), belongs to the nationwide spited polyphonic tradition, which is generalized by a scientific term Schwebungsdiaphonie). The author seeks to find out what could these "anti-musical" terms mean. By the way, alongside the term „clink voices“, singers also speak about the aim to „keep in step“. Where do the secrets of sutartinės harmony („clink“, „clang“) lie? By using her own long (over 20 years) experience of singing sutartinės, the author reviews some niceties of sutartinės melody intonation. She notices that when singing sutartinės, usual intervals are „distorted“: some of them are extended, „strained“ in one sense, others on the contrary – are constricted. Author claims that most of Z. Slaviūnas’ published sutartinės melodies contravene the real sound of group singing. According to her, in order to highlight various features of sound, we must invoke acoustical analysis. Acoustical analysis should reveal the unknown features of sutartinės intonation and highlight unique or universal features of their sound.