LTVienas iš svarbių sutartinių magiškumo elementų – jų giedojimas savitais tembrais („tūtavimas, „kudakavimas“ ir kt.). Galima prielaida, kad kadaise būta specialių tembrinių efektų, kurie buvo suvokiami kaip maginė priemonė transcendentiniam bendravimui. Kitas svarbus dalykas – sutartinių muzikos begalinis skambėjimas („ratas“). Didesnių atsikvėpimų, kulminacijų nebuvimas sutartinėse leidžia tiek atlikėjams, tiek klausytojams pasinerti į vieną būseną – dėl to jos turi ir hipnotinį poveikį. Sutartinės refrenų gausumu (o praeityje – ir neabejotinu jų prasmingumu) priartėja prie sanskritiškųjų mantrų, kuriomis garbinamas dievybės vardo skiemuo (arba ištariamas garsas siejamas su atitinkama dievybe). Sutartinių muzikos struktūroje autorė įžvelgia panašumus su žodžių skaidymo į dalis tradicija, būdinga indoeuropiečių poetams. Ji kelia prielaidą, jog analogiški „skaidymo į dalis”, „perstatymo” bei „atvirkštinio perskaitymo” dėsniai galėjo gyvuoti ir sutartinėse. Šią prielaidai pagrįsti autorė primena senųjų laikų poezijos ir muzikos sinkretizmą. Beje, panašių reiškinių vėliau būta ir profesinėje muzikoje – tai polifoninei muzikai būdinga retrogradinė („vėžio”) imitacija. Analogiškas veidrodinio atspindžio principas – daugelio sutartinių muzikos darybos pagrindas (atvirkščiai nuo seno buvo rašomi įvairūs šventi raštai ar tariami magiški tekstai, pvz., užkeikimai). Lemiamos rekšmės sutartinių maginiam poveikiui turi ir giedotojų išsidėstymas ratu, jų giedojimas „burna burnon“, siekimas gerai „sutarti“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sutartinės; Magija; Ritualas; Etninė muzika; Sutartinės (lithuanian polyphonic songs); Magic; Ritual; Ethnic music.
ENOne of the most important magic elements of sutartinės is singing in particular timbres (“toot”, “cackle”). It may be assumed that specific timbre effects which were realized as magic elements for transcendental communication existed in ancient times. Another important issue is endless ringing of sutartinės music (“circle”). Absence of the major respites and culminations enables both: performers and listeners to feel one state therefore sutartinės have a hypnotic influence too. Sutartinės approaches to Sanskrit mantras in terms of plenty of refrains which was used to worship syllable of the deity name (or pronounced sound is associated with an appropriate deity). The author in music structure of sutartinės envisages similarities with tradition of words splitting into pieces which is typical for Indo-European poets. She assumes that analogical laws of “splitting to pieces”, “reconstruction” and “reverse reading” could exist in sutartinės as well. The author remembers syncretism of foretime poetry and music. Besides the similar phenomenon later occurred in professional music; this is a retrograde (“cancer”) imitation, characteristic to polyphonic music. The most glees music composition cause is a principle of Analogical mirror-reflection principle is the basis of composition of major part of sutartinės (various saint or magic texts, e.g. incantations used to be written or pronounced from the end). Layout of singers has also crucial importance for magical impact of sutartinės in line with their singing “mouth-to-mouth” seeking to preserve harmony.