Kalbininkas Kazimieras Gasparavičius ir jo darbai

LTStraipsnyje, 100-ųjų Kazimiero Gasparavičiaus (1908-1983) gimimo metinių proga, aptariami svarbiausi kalbininko gyvenimo momentai ir jo moksliniai darbai. Kazimiero Gasparavičiaus surinkti lietuvių kalbos žodžiai, vietovardžiai, pavardės, tarmės duomenys, tautosaka, kraštotyros duomenys, parašyti kalbotyros darbai, enciklopediniai straipsniai svarbūs šalies kultūrai. Stambiausias apibendrinamojo pobūdžio K. Gasparavičiaus darbas – „Puodžiūnai“. Puodžiūno pavardė ir kaimai labiausiai paplitę panevėžiškių tarmėje. Pakruojo r. Linkuvos valsčiaus kaimas Puodžiūnai bažnyčios knygose pirmąkart minimas 1671 metais. Bažnyčios knygose vietinių gyventojų pavardės, kaimų pavadinimai XVII a. (ir vėliau) užrašyti nelabai tiksliai ir nelengva atkurti autentišką formą. Puodžiūnų k. pavardės rodytų, jog dvigarsis an tose vietose XVII a. gal tik ir siaurėjo. Kaip ir dabar, XVII a. nekirčiuoti balsiai i, u fakultatyviai galėjo būti ir platinami, ir neplatinami. Trumpieji nekirčiuotos galūnės balsiai XVII a. Puodžiūnų šnektoje nebuvo redukuojami. Dauguma XVII a. Puodžiūnų kaimo pavardžių buvo lietuviškos kilmės. XVII a. Puodžiūnuose labiausiai paplitę pavardės su priesaga -aitis ir tik po vieną kitą pavardę turėjo priesagas -elis, -uitis, -ūnas. Bažnyčios knygose moterų pavardžių formos ne visur nurodytos. Mergaitės turėjo rytų aukštaičių pavardžių priesagas -aičia, -yčia, -ūčia, pvz.: Baltaragaičia, Čepaičia, Balčiūčia, Jankūčia. Išlikę miškai, pavardžių priesagos -aitis paplitimas rodytų, jog Puodžiūnų link gyventojai galėjo keltis iš rytų (Lygumų apylinkės) ir pietų (Panevėžio kraštas).Reikšminiai žodžiai: Asmenvardžiai; Kalbininkas; Kalbininkas Kazimieras Gasparavičius; Panevėžiškių tarmė; Pavardės; Vietovardžiai; Linguist; Linguist Kazimieras Gasparavičius; Panevėžys dialect; Personal names; Place-names; Surnames; Toponyms.

ENThe article dedicated to the 100th birth anniversary of Kazimieras Gasparavičius (1908–1983), discusses key moments of linguist’s life, and his research. Lithuanian language words, placenames, surnames, information about dialects, folklore, local history compiled by K.Gasparavičius, his linguistic research, articles in encyclopaedias are important pieces to national culture. The most significant works of generalising nature by K.Gasparavičius is “Puodžiūnai”. Surname “Puodžiūnas” and villages of the same name were most prevalent in the Panevėžiškiai dialect. Puodžiūnai village in Linkuva Volost of Pakruojis district was first mentioned in the church records ain 1671. Local surnames and village names in the church records of the 17th century (and later) were written not entirely accurately and it is difficult to restore the authentic form of names. Surnames in Puodžiūnai village would indicate just narrowing of diphthong an in the area in the 17th century. Just like nowadays unaccented i, u could have been both widened and not widened in the 17th century. Short vowels at the unaccented end of the word were not reduced in the Puodžiūnai speech of the 17th century. The majority of surnames in Puodžiūnai village were of Lithuanian origin in the 17th century. The most prevalent surnames in the village in the 17th century were with suffixes -elis, -uitis, -ūnas. Feminine forms of surnames in the church records were not always indicated. Girl surnames had suffixes of the Eastern Aukštaitian dialect aičia, -yčia, -ūčia, e.g. Baltaragaičia, Čepaičia, Balčiūčia, Jankūčia. Surviving forest names and the prevalence of suffix -aitis would indicate that people would relocate to Puodžiūnai from the east (District of the Plains) and the south (Panevėžys District).