LTMonografijoje nagrinėjama lietuvių istoriografijoje netyrinėta tema – moters padėtis Lietuvos magdeburginiuose miestuose Vilniuje ir Kaune XVI a. I pusėje. Remiantis istoriniais ir teisės istorijos šaltiniais, atskleidžiamas moterų statusas ikiindustrinių miestų viešajame gyvenime bei miestiečių ir socialiai mišriose šeimose. Vilniaus ir Kauno juridinės praktikos kontekste pirmajame skyriuje analizuojamas teisminis atstovavimas moteriai kaip saksų-Magdeburgo teisės instituto modifikuotas pritaikymas Lietuvoje, detalizuojamos moterų teisinio aktyvumo formos, atskleidžiama miestiečių padėtis globos teisės požiūriu. Pabrėžiant tuometinių miestų ekonomikos ekstensyvų pobūdį, nagrinėjamos moterų ūkinės veiklos apimtys ir formos. Antrajame skyriuje analizuojami šeimos teisės aspektai, santuokos sudarymo sąlygos ir funkcionalumas, sutuoktinės turto institutai. Taip pat tiriama dukterų paveldėjimo teisės raiška, apibūdinami sutuoktinių turtiniai santykiai, nagrinėjamas našlės turtinis bei teisinis statusas. Per moters padėties daugiasluoksnės problematikos analizę knygoje sukonkretinamos socialinės bei ūkinės realijos savavaldžiuose miestuose, detalizuojama saksų-Magdeburgo teisės recepcija Lietuvoje, atskleidžiamas ikimoderniosios savivaldos turinys, paliečiami kai kurie skirtingų teisės sferų koegzistencijos aspektai, išryškinami žmonių savimonės, bendrabūvio, kasdienos elementai. Siekiant paaiškinti nagrinėjamų reiškinių priežastis ir esmę, taip pat pateikiamos moterų situacijos ikimoderniuose miestuose Vidurio Rytų Europoje paralelės. [Iš leidinio]
ENThis monograph analyses a previously unresearched theme in Lithuanian historiography – the situation of women in Lithuania’s major cities Vilnius and Kaunas in the first half of the 16th c. Using historical and history of law sources, the status of women is revealed in the public life of the pre-industrial cities and in the families of city people and socially mixed families. In the first chapter the legal representation of women as a modified application of the institution of Sachse-Magdeburg rights in Lithuania is studied in the context of legal practice in Vilnius and Kaunas. Forms of women’s judicial activism are detailed, the situation of city-dwellers in regard to welfare rights is revealed. An analysis is made of the form and scope of women’s economic activity, highlighting the extensive nature of the economies of the cities of the time. In the second chapter a study is made of aspects of family law, conditions and functionalities of marriages and provisions concerning matrimonial assets. Also studied are the development of law in relation to inheritance by daughters, the ownership of property within marriage, the legal status and property rights of widows. Through an analysis of the multi-layered problem of the situation of women, the book concretises social and economic realities in the self-governing cities, and it details the reception of Sachse-Magdeburg rights in Lithuania. The book looks at the content of pre-modern urban autonomy and some aspects of the co-existence of distinct legal fields. Some elements of people’s self-awareness, shared existence and everyday lives is clarified. For the purposes of comparison, and to provide clarification of the causes and essential nature of the questions being studied, also studied are parallels between women’s situations in pre-modern cities in Central Eastern Europe. [From the publication]