Emigration and the goals of Lithuania’s foreign policy
LTMigracija tapo charakteringu moderniosios istorijos bruožu. Kai kurie socialinės istorijos ir lyginamųjų civilizacijos studijų atstovai XX amžių laiko emigracijos ir egzilio epocha. Nors emigracijos procesus nulėmė ekonominių, socialinių ir politinių veiksnių kompleksas, emigracijos ir įvairių tautinių diasporų atsiradimas didžiosiose Vakarų valstybėse visad buvo svarbus tarptautinių procesų ir diplomatinių santykių veiksnys. Šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti ir pasiūlyti skaitytojų vertinimui kelis dalykus. Pirma, siekiama pristatyti trumpą Lietuvos emigrantų istorinio vaidmens tarptautinėje arenoje apžvalgą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Antra, iki šiol tiek istorikai, tiek politikos mokslų atstovai nepakankamai dėmesio skyrė Lietuvos diasporai Vakarų valstybėse, lieka neištirta emigrantų pozicija savo tėvynės atžvilgiu bei jų galimybės atlikti diplomatinę misiją bendruomenių lygmeniu. Tai klausimai, kurie taip pat turėtų atsidurti užsienio politikos formuotojų akiratyje. Trečia, atsižvelgiant į tradicinius istorikų pateikiamus politinio lietuvių elgesio pavyzdžius įvairiuose tarptautiniuose kontekstuose bei analizuojant politikos tendencijas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje bei kitose lietuvių emigracijos šalyse, tampa įmanoma susidaryti aiškesnį vaizdą, ko, siekiant įgyvendinti Lietuvos užsienio politikos tikslus, galima tikėtis iš lietuvių diasporos.Reikšminiai žodžiai: Airija; Demokratija; Emigrantai (Diaspora); Didžioji Britanija (Great Britain); Emigracija; Globalizacija; Ispanija (Spain); JAV; Tėvynė; Užsienio politika; Democracy; Diaspora; Emigration; Foreign policy; Globalization; Greit Britain, Spain; Homeland; Irish; USA.
ENMigration has become a characteristic feature of modern society. Some representatives of social history and comparative civilisation studies consider the 20th century to be the epoch of emigration and exile. Although emigration processes were determined by a complex of economic, social and political factors, emergence of emigration and various national diaspora in the large Western states has always been an important factor of international processes and diplomatic relations. The paper aims at analysing and proposing several issues for evaluation by readers. First, it seeks to present a short overview of the historical role of Lithuanian emigrants on the international stage during the period of Lithuania’s independence. Second, so far neither historians nor representatives of political sciences paid enough attention to the Lithuanian diaspora in Western countries or researched the emigrants’ position towards their homeland as well as their possibilities to carry out a diplomatic mission on the community level. These issues should also be discussed by foreign policy-makers. Third, with regard to traditional examples of the political conduct of Lithuanians in various contexts as presented by historians and analysing the political tendencies in the United States of America, Great Britain and other countries of Lithuanian emigration, it becomes possible to have a clearer picture of what could be expected from the Lithuanian diaspora while seeking to implement the goals of Lithuanian foreign policy.
