Morfosintaksinių reiškinių tendencijos knygoje "Linkava: tradicija dabartyje"

LTS. Lovčikaitės knygoje (2003) apžvelgiama ne tik Pakruojo rajono „Linkavos“ etnografinio ansamblio istorija, programos, kurias sudaro Šiaurės Lietuvos dainuojamoji ir pasakojamoji tautosaka. Didžiausia knygos vertybė kalbininkams-dialektologams ta, kad dauguma knygoje pateiktų pavyzdžių yra išspausdinti rytų aukštaičių šiaurės panevėžiškių tarme. Knygoje pateikta tarminė medžiaga leidžia kalbėti apie tokius morfosintaksinius reiškinius šiaurės panevėžiškių tarmėje: 1. Tarmėje susiaurėjusi linksnių ir prielinksninių konstrukcijų sinonimika: kai galima rinktis arba linksnį, arba prielinksnį, pasirenkamas pastarasis, pvz.: dėl bernle „berneliui“; dėl Poviliuka „Poviliukui“; ont vaišių „vaišėms“; su kaspinais „kaspinais“ ir t. t. 2. Galūnių redukcija tarmės veiksmažodžio asmenavimo paradigmoje pakeitė tendenciją asmenį nusakyti galūne – asmens skyrimo funkciją dažnai atlieka įvardis, pvz., aš neš, aš ain „nešu, einu“, nes dėl redukcijos kartais visi 3 esamojo laiko asmenys yra homonimiški (1 a. neš „nešu“; 2 a. neš „neši“; 3 a. neš „neša“). 3. Distinktyvinę linksnio skyrimo funkciją tarmėje atlieka ir įvardžiai tas ta, kurie čia atlieka ne parodomojo įvardžio, bet įvardinio artikelio funkciją, pvz.: ta bob „ta boba“ (vardininkas) – su ta bob „su ta boba“ (įnagininkas); tam vaik „tam vaikui“ (naudininkas) – su tuo vaik „su tuo vaiku“ (įnagininkas). Taigi akivaizdu, kad lietuvių kalbos tarmėse, kuriose stipri galūnių redukcija, gramatinėje sistemoje ryškėja analitėjimo tendencijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarmė; Morfologija; Morfosintaksė; Galūnių redukcija; Prielinksninės konstrukcijos; Asmeniniai įvardžiai; Parodomieji įvardžiai; Artikeliai.

ENThe book by S. Lovčikaitė (2003) provides an overview of history the ethnographic ensemble Linkava of Pakruojis Region and its programmes comprising singing and narrative folklore of Northern Lithuania. The biggest value of the book for linguists dialectologists is that most examples given in the book are printed in the dialect of Northern Panevėžys residents of Eastern Aukštaitija. Materials presented in the book allow speaking about the following morphosyntactic phenomena in the dialect of Northern Panevėžys residents: 1. Narrower synonymic nature of cases and prepositional structures: where there is a choice between a case or a preposition, the latter is preferred, e.g. dėl bernle “berneliui”; ont vaišių “vaišėms”; su kaspinais “kaspinais”, etc. 2. Reduction of endings in the conjugation paradigm of dialect verbs changed the trend of expressing the person by an ending – the person is often identified by a pronoun, e.g. aš neš, aš ain “nešu, einu” as due to the reduction sometimes all the three persons of the present tense are homonymous (1 a. neš “nešu”; 2 a. neš “neši”; 3 a. neš “neša”). 3. The distinctive function of case identification in the dialect is also performed by pronouns tas/ta which here perform the function not of a demonstrative pronoun but that of a pronominative article, e.g. ta bob “ta boba” (Nominative) – su ta bob “su ta boba” (Instrumental); tam vaik “tam vaikui” (Dative). So, obviously, the grammatical system of Lithuanian dialects with strong reduction of endings is characterised by tendencies of transformation into an analytic language.