Dialogo ypatumai šiuolaikiniuose anekdotuose apie Petriuką

LTDarbas skirtas specifiniam pasakojamosios tautosakos žanrui – anekdotams analizuoti. Anekdotai čia traktuojami kaip specifiniai naratyvai. Kaip reprezentuojantys visą anekdotų žanro masyvą, publikacijoje nagrinėjamas vienas populiariausių šiuolaikinių lietuvių anekdotų ciklų – anekdotai apie Petriuką. Darbo tikslas – atskleisti šių anekdotų dialogo konstravimo ypatybes. Siekiama išsiaiškinti draminių ir epinių elementų santykį ciklo anekdotuose, jų dialoguose, palyginti pasakotojo ir veikėjų kalbos atliekamas funkcijas, atskleisti draminį dialogų pobūdį, parodyti konteksto svarbą anekdotų semantikai. Lyginant pasakotojo ir veikėjo kalbos funkcijas anekdotuose apie Petriuką, matyti, kad pasakotojui palikta tik neutrali informacinė funkcija, o charakterizuojančią ir fabulinę funkciją atlieka veikėjų dialogai. Dialoguose, be šių dviejų funkcijų, taip pat ryški ir dramatiškoji funkcija. Anekdotuose apie Petriuką dominuoja ne epinis, bet draminis dialogas, kurį sukurti padeda opoziciškai sustatomi veikėjai. Petriukas, kaip ambivalentiškomis savybėmis pasižymintis triksterinis personažas, gali atsidurti tiek vienoje, tiek kitoje opozicijos pusėje (teigiamoje, arba neigiamoje). Kaip ir dramos kūriniuose, anekdotuose dialogai dažnai daugiaprasmiški, paremti kontekstų sandūra, o komizmą lemia kontaktai su adresatu. Daroma išvada, kad dialogais grįsti anekdotai labiau panašūs į draminius, o ne į epinius kūrinius.Reikšminiai žodžiai: Anecdote; Anekdotas; Dialogas; Dialogue; Drama; Epas, drama; Function; Funkcija; Pasakojimas; Anecdote; Anekdotas; Dialogas; Dialogue; Drama; Epic; Function; Funkcija; Narrative.

ENAnecdotes are classified as narratives and examined as the kind of epic prose by folklorists. This article's aim is to show that contemporary anecdotes based on dialogues are much more similar to the dramatic rather than epic oeuvre, according to cycle of anecdotes about Petriukas. Discussing about the compositional models, close tone to the dramatic nature of the remarks is being showed in a narrative. It emerged, that only the information function was left to narrator, while plotting and characterizing functions were intercepted by dialogues, comparing the narrator s and characters functions. Dramatic function is also intense in dialogues, in addition to these two functions. Anecdotes about Petriukas are dominated not by epic, but by conflicting dramatic dialogues, which are created by a help of appositionally placed characters. The fact that Petriukas having ambivalent features as a trickster could lead him to both positive and negative side of the opposition. In many cases the dialogues are polysemous, based on contexts' junctions, whereas the deciding factor to the comic is contacts with addressee, as in oeuvres of drama. [text from author]