Intriguoja, bet neįtikina (lingvistinės pastabos dėl la. viņš, viņa kilmės)

LTStraipsnyje kritikuojama etimologo Simo Karaliūno straipsnyje „Kalbotyros pastabos“ pateikta latvių kalbos įvardžių vinš, vina etimologinė analizė. Karaliūnas, turėdamas galvoje kai kurių augšzemniekų šnektų, struktūriškai skirtingas šio įvardžio formas (venis 'anas', venei 'ana') ir pasitelkęs „fundacijos“ dėsnį, rekonstruoja alternuojančios šaknies *ven- / *vin- įvardį, turėjusį reikšmę „kitas“ ir daro išvadą, kad istorine lyginamąja plotme jis yra susijęs su tokiais germanų kalbų daiktavardžiais kaip senovės islandų vinr, norvegų ven, švedų vän, senovės anglų, senovės frizų wine, senovės saksų, senovės vokiečių wini „draugas“ (

ENThe article criticises the etymological analysis of Latvian pronouns vinš, vina implemented by Simas Karaliūnas in his article “Linguistic remarks”. Karaliūnas, bearing in mind structurally different forms of this pronoun characteristic of Latvian upper region subdialects (venis, venei) and using the law of “foundation”, reconstructs the pronoun with the shifting stem *ven- / *vin- and concludes that it is related to such old Germanic nouns as: old Icelandic vinr, Norwegian ven, Swedish vän, old English wine, Old Saxon wini denoting “friend”. When establishing the origin of a pronoun, it is necessary to bear in mind its morphological structure, meaning, as well as internal motives in shifts of meanings, and typological data. The relative pronoun katrys, kotra with short endings indicates that it is not proper to speak about a law of “foundation” operating in the subdialect of Pilda. Long endings characteristic of one-syllable pronouns, apart from venis, venei, are also the pronouns formed after the shortening of long vowels and diphthongs at the end of the word. It is hard to believe that *venis, *veni are former nouns once denoting “neighbour”, which transformed into pronouns.