Проза Ванды Юкнайте: диалог с невербализованным бытием

• Prose by Vanda Juknaitė: the dialogue with non-verbal existence
• Vandos Juknaitės proza

LTRecenzijoje aptariama Vandos Juknaitės knyga „Tariamas iš tamsos“, kurioje publikuojami pokalbiai su negalias turinčiais vaikais. Teigiama, kad knyga įrodo, jog gyvenimo suvokimas per praradimų prizmę yra būtina sąlyga įžvelgti gyvenimo įvairovę ir jo gelmę. Analizuodama galimas priežastis, dėl kurių D. Juknaitė ėmėsi tokios temos, recenzentė atsisuka į bendrą lietuvių literatūros panoramą ir teigia, kad tokia proza yra lyg vertybinė atsvara „laboratoriniams eksperimentams“. Ši vertybinė atsvara kyla iš susitikimo su kitu žmogumi, iš gyvenimo prasmės apmąstymų, kurie atsiveria šių susitikimų metu. Pažymima, kad šiandieninėje kultūroje, kurioje ryšiai tarp žmonių darosi vis labiau fragmentiški, sąmoningas tokio ryšio užmezgimas yra tarsi atsakas asmeninės tapatybės praradimui ir minėtiems beprasmiams literatūriniams eksperimentams. Pažymima, kad atrenkant pašnekovus tokiai knygai, pagrindinį vaidmenį vaidina vertybinė autorės orientacija, padedanti organizuoti knygos elementus taip, kad tekstas taptų autoriniu pasakojimu apie pasaulį ir žmogų. Pagrindinė V. Juknaitės intencija, leidžianti jai kalbėti apie esminį vertybinį vieno žmogaus ryšį su kitu, kyla iš būtinumo sukurti alternatyvą literatūroje įsigalėjusiam savęs naikinimui ir destrukcijai. Pabrėžiama, kad svarbiausia recenzuojamos knygos vertybė ir jos atsparos taškas – dialogas. Reziumuojama, kad iš esmės visa V. Juknaitės kūryba – tai filosofiniai samprotavimai apie deramą žmogaus gyvenimą, kuriame nuolat skleidžiasi pagrindinės tokio gyvenimo kategorijos – ryšys tarp žmonių, pareiga ir atsakomybė.Reikšminiai žodžiai: Dialogas; Egzistencija; Intencija; Kalba; Lietuvių proza; Realybė ir fikcija; Tikrovė ir fikcija; Vanda Juknaitė; Dialogue; Existence; Intention; Language; Lithuanian prose; Reality and fiction; Vanda Juknaitė.

ENThe article seeks to highlight the striving of Vanda Juknaitė to shape an offset to modern Lithuanian literature full of destructive and negating power with the help of her prose. Also, the article attempts to outline the main prosaic categories of Vanda Juknaitė, i.e. the relation of a human with another human being, the dialogue and the language, which embraces those categories; constant quests for a new language, the relationship between reality and fiction. Great attention is paid to the last works of Vanda Juknaitė that are based on the reality of life, which, thanks to the intentions of the author, turn into fiction. [text from author]