Die Flucht des litauischen Fürsten Kęstutis (Kynstut) aus der Marienburg 1361 und die Frage, ob der Deutsche Orden an seiner Gefangenschaft interessiert war

LTViduramžių metraštininkai ir dabarties istorikai bei rašytojai dažnai rašė apie didžiojo kunigaikščio Kęstučio nelaisvę ir pabėgimą iš Vokiečių ordino. Tačiau šioje detektyvinėje istorijoje ne viskas paprasta ir aišku. Straipsnyje bandoma iškelti kai kuriuos klausimus ir supažindinti su preliminariomis išvadomis. Kartu aptariami Kęstučio ir Kryžiuočių ordino santykiai. Smulkiau apie Kęstučio nelaisvę ir pabėgimą rašė tik Vygandas Marburgietis, kurio kronikos originalo neišliko. Tėra tik Jano Dlugošo iniciuotas lotyniškas vertimas, ne kartą skelbtas XIX a. Šis vertimas blogas, dažnai sunkiai suprantamas ir netikslus. Pasakojami du Kęstučio nelaisvės ir pabėgimo epizodai, nors iki šiol neaišku, ar tai vieno įvykio skirtingos versijos, ar skirtingi įvykiai. Autoriaus nuomone, tai du skirtingi epizodai. Viduramžių kronikininkai nebuvo fantazuotojai. Gali būti, kad Dlugošas buvo teisus, kalbėdamas apie tai, kad Kęstutis du kartus buvo patekęs į Vokiečių ordino nelaisvę, pirmą kartą 1361 m. pavasarį ir antrą kartą po jo keršto žygių, atliktų dar prieš Kauno puolimą 1362 m. Kęstučio pabėgimo iš nelaisvės pasakojime nemaža vietų, kurias galima laikyti paslaptingomis. Pirmiausia į akis krinta "atsitiktinumų" gausa. O ir Vygando Marburgiečio geras informuotumas apie detales, kurias žinoti ne slapto pabėgimo dalyviui būtų keblu, verčia manyti, kad pats pabėgimas Vokiečių ordinui nebuvo visiška staigmena. Galimas dalykas, Ordinas ir nebuvo suinteresuotas Kęstutį kalinti. Kęstučio kova su Ordinu šiam iš esmės jau nebuvo pavojingą, juk Kęstutis nelaimėjo nė vieno didesnio mūšio.Reikšminiai žodžiai: Pabėgimas; Marienburgo pilis; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Lithuanian duke Kęstutis; Run; The castle of Marienburg; 1361; The Teutonic order.

ENMedieval chroniclers and present-day historians wrote a lot on the captivity of Grand Duke Kęstutis and his escape from the German Order. However, the said mystery story is not very simple and clear. The article makes attempts to raise certain issues and provide preliminary conclusions. The relations between Kęstutis and the Crusaders Order are also discussed. More detailed information on Kęstutis’s captivity and escape was provided only by Wigand of Marburg, whose chronicle is no longer in existence. There is only the Latin translation, initiated by Jan Dlugosz, which was repeatedly published in the 19th century. The translation is imperfect, inaccurate and difficult to understand. Two episodes of Kęstutis’s captivity and escape are told, although it is still not clear whether those are different versions of the same event or two separate episodes. In the author’s opinion those are two different episodes. Medieval chroniclers were not fantasists. It might be that Dlugosz was right when talking that Kęstutis was captured by the German Order two times, first in spring of 1361 and then during his revenge attacks, performed before the attack on Kaunas of 1362. The story of Kęstutis’s escape has episodes, which may be considered mysterious. First, there are plenty of coincidences. In addition, the details, which were known to Wigand of Marburg, which would be hard to know to a person, who was not involved into the secret escape scheme, give reasons to believe that the escape itself was not a surprise to the German Order. It might be that the Order was not interested in Kęstutis’s captivity. Kęstutis’s actions were not actually dangerous to the Order, since Kęstutis did not win any big battles.