LTStraipsnyje nagrinėjama etnografinė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių proza ar jos ištraukos, kurioje vaizduojami Šiluvos atlaidai, Šilinės (Šv. Mergelės Marijos gimtadienis): pirmas Mikalojaus Akelaičio didaktinio romano „Jonas Išmisločius kronininkas“ (1860) skyrius, trys Aleksandro Fromo-Gužučio romano „Vargdieniai“ (1895) skyriai („Šiluva“, „Pirmas pasimatymas“, „Ubagai ir jų puota“) bei Žemaitės apsakymas „Kelionė į Šidlavą“ (1907 m.). Darbe atkreipiamas dėmesys į specifinius religingumo vaizdavimo aspektus šiuose kūriniuose, taip pat į vaizduojamo religingumo sąsajas su atlaidų metu vykusiu turgumi. Apibendrinant atliktą tyrimą, teigiama, kad nagrinėtų rašytojų kūriniams labiau būdingas „turginės“ nei religinės Šiluvos atlaidų dalies vaizdavimas, traukęs savo etnografiniu-antropologiniu koloritu, įvairumu, didesniu literatūriniu „fotogeniškumu“. M. Akelaičio ir A. Fromo-Gužučio kūriniuose religinė dalis atskleidžiama tik epizodiškai. Nepaisant to, teigiami radikalūs veikėjų gyvenimo pokyčiai susiejami būtent su Šilinių religine praktika, maldomis Šiluvos Marijai. Žemaitės kūrinyje religinei atlaidų pusei aprašyti skiriama daug daugiau dėmesio, tačiau „religinė“ atlaidų pusė dėl hiperbolizuotos religinės praktikos sudaiktinimo kūrinyje dar labiau suliejama su „turgine“. Bet kuriuo atveju, visuose kūriniuose Šilinių religinis vertybinis centras nekvestionuojamas ir iškyla Šiluvoje apsireiškusios Dievo Motinos figūra.Reikšminiai žodžiai: Aleksandras Fromas-Gužutis; Etnografija; Literatūra; Literatūra; Mikalojus Akelaitis; Religija; Turgus; 19 amžius; 20 amžius; Šiluva; Šiluvos atlaidai; Žemaitė; Aleksandras Fromas-Gužutis; Church festival Silinė; Ethnography; Literature; Lithuanian literature; Market; Mikalojus Akelaitis; Nineteenth and the beginning of twentieth centuries; Religion; Šiluva; Žemaitė.
ENThe paper examines the ethnographic Lithuanian prose works or their extracts of the late 19th c. – early 20th c., which depict Šiluva Feast, Šilinės (Nativity of the Blessed Virgin Mary): the first chapter of the didactic novella “Jonas Išmisločius kromininkas” [John the Tinkerer Wanderer] by Mikalojus Akelaitis (1860), three chapters of the novella “Vargdieniai” [The Wretched] by Aleksandras Fromas-Gužutis (1895) (chapters “Šiluva”, “First meeting”, “Beggars and their feast”), and the short story “Kelionė į Šidlavą” [Journey to Šidlava] by Žemaitė (1907). The paper notes the specific aspects of depicting religiousness in the abovementioned works as well as the relationship of religiousness and the market-related aspect during the feast. The summary of the research concludes that depiction of the market-related rather than religious aspect of Šiluva Feast is typical of the discussed works, and it attracted by ethnographic-anthropological colour, diversity, and greater literary “photogenic feature”. In the works by Akelaitis and Fromas-Gužutis, the religious practice is revealed only episodically. Nevertheless, the radical positive changes of the characters are associated namely with the religious practice of Šilinės and prayers to Mary of Šiluva. The religious side of the feast receives more attention in the story by Žemaitė, but it is much more merged with the market-related aspect due to hyperbolised materialisation of the religious practice. In any case, the religious value focus of Šilinės is unquestioned in all three literary pieces and there emerges the figure of the Mother of God who appeared in Šiluva.