Kameriškumo išraiška šiuolaikinėje lietuvių muzikoje Biblijos motyvais

LTKameriškumas šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muzikinėse drobėse reiškiasi per Biblijos Žodį ir muzikos kompoziciją. Jų sankirtoje ir gimsta tam tikras kūrybinis rezultatas, asimiliuojantis įvairias kūrybos erdves: sakralumą ir religiškumą, prasmės ieškojimus, ontologines ir transcendentines identifikacijas, kuriomis siekiama stambiųjų formų kamerinės išraiškos. Lietuvių kompozitorių muzikoje Biblijos motyvais ypač krinta į akis kamerinė improvizuotų formų išraiška. Jos ištakos siekia grynąsias žodinio perdavimo kultūros transformacijas. Tai tinka perteikti Biblijos Žodžiui, kuris išlaikomas kaip kanonas arba cituojamas nemodifikuotas. Tačiau yra deformacijų, kai Biblijos tekstai lotynų kalba kūrėjų sąmonėje įgauta perdėm asketizuotą, negyvą, dogmatišką, kartais netgi parodijuotą formą (pvz., A. Martinaičio ir R. Mažulio kūrybos pavyzdžiai). Kameriškumo išraišką šiuolaikinėje lietuvių kompozitorių muzikoje Biblijos motyvais sąlygoja sakralumas ir religiškumas. Jų ištakos siekia ankstyvosios krikščionybės (NT) laikus ir seniausias hebrajų (ST) tradicijas. ST ir NT žodines tradicijas muzikoje labiausiai atspindi psalmės. Palyginimui imami Žodžiai ir muzika iš Solesmo vienuolių benediktinų išleisto Graduale triplex (1) Advento laikotarpio giesmių bei A. Šenderovo koncerto violončelei, chorui, klavinovai ir simfoniniam orkestrui Paratum cor meum...(Mano širdis pasiruošus.., 1995). Iš minėtų šaltinių imamas Žodis Domine (Viešpatie) ir aptariama jo aplinka, struktūra bei ištakos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Muzika, lietuvių šiuolaikinė; Kameriškumas.

ENChamber music in the musical fabric of contemporary Lithuanian composers expresses itself through the Word of the Bible and music composition. It is at the junction of these things that there is a certain creative result, assimilating various spaces of a work: sacredness and religiosity, a search for meaning, and ontological and transcendental identifications, with which the expression of chamber music in large-scale forms is pursued. The expression of improvised forms of chamber music with Bible motifs is especially noticeable in the music of Lithuanian composers. Its sources aspire to the pure transformations of the culture of oral transmission. This suits in transmitting the Word, which is considered as a canon or quoted without being modified. However there are deformations when Biblical texts in Latin in the conscious of creators take on a form that is too ascetic, dead, dogmatic and sometimes even a parody (such as examples from the work of A. Martinaitis and R. Mažulis). The expression of chamber music with Biblical motifs in the music of contemporary Lithuanian composers is conditioned by sacredness and religiosity. Their sources pursue the times of early Christianity (NT) and the oldest traditions of the Hebrews (ST). The ST and NT oral traditions in music are best reflected by the Psalms. As a comparison, the words and music are taken from the songs of Advent from the Graduale triplex (1) published by the Solesmes Benedictine monks as well A. Shenderov’s concert for violoncello, choir, electric piano and symphony orchestra entitled “Paratum cor meum” (“Mano širdis pasiruošus” in Lithuanian translation, 1995). From the above-mentioned sources, the word “Domine” (Eng. “Lord”) is taken, and its circumstance, structure and sources are discussed.