LTStraipsnyje aptariamos dviejų literatūros kritikų - Adomo Jakšto-Dambrausko (1860-1938) ir Kosto Korsako-Radžvilo (1909-1986) metodologinės nuostatos. Atstovaudami priešingoms ideologinėms stovykloms - dešiniajam konservatyvumui ir kairuoliškam progresyvumui - abu jie, vertindami literatūros reiškinius, demonstruoja metodologinį nuoseklumą. Jakšto deklaruojamus objektyvius grožio kriterijus Radžvilas interpretavo kaip stambiosios lietuvių ūkininkijos, dar nepatyrusios istorinės krizės, ideologiją. Pats jis Lietuvos ateitį siejo su kylančia darbininkija. Nepaisant ideologinių nesutarimų, Jakšto ir Radžvilo kritika priklauso tai pačiai metodologinei epistemai, grindžiamai tikėjimu objektyviomis literatūros reikšmėmis ir socialiniu literatūros veiksmingumu. Nors daugelis abiejų kritikų sprendimų liudija praėjusį laiką, metodologinio monizmo pamokos tebėra aktualios. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Adomas Jakštas-Dambrauskas; Epistema; Estetinė vertė; Ideologija; Kostas Korsakas-Radžvilas; Metodologija; Modernizmas; Monizmas; Sociologija; Adomas Jakštas-Dambrauskas; Aesthetic value; Episteme; Ideology; Kostas Korsakas-Radžvilas; Methodology; Modernism; Monism; Sociology.
ENThe article discusses the methodological attitudes of two literary critics - Adomas Jakštas-Dambrauskas (1860-1938) and Kostas Korsakas-Radžvilas (1909-1986). Representing two different ideological positions, the conservative right and the progressive left, both of them demonstrated methodological consistency in their literary reviews. Jakštas pronounced the objective criteria of beauty, regarded by Radžvilas as an ideology of Lithuanian farmer class, which still hadn't undergone the historical crisis. Radžvilas related the future of Lithuania with the rise of workers' class. Despite the ideological disagreements, the two critics belong to the same methodological episteme based on the belief in the possibility of objective meaning in literature and the social efficiency of literary works. Even though most of their critical judgments witness the past, the lessons of methodological monism still remain relevant. [From the publication]