LTRecenzijoje aptariamos Williamo R. Schmalstieg‘o studijos apie istorinę baltų veiksmažodžio morfologiją pavadinimas leistų tikėtis apibendrinančio tyrimo pobūdžio, tačiau jo struktūra silpnoka: šalia pateikiamų pačių įvairiausių teorijų iš baltų morfologijos pritrūksta konkrečių išvadų, aiškesnės paties Schmalstiego pozicijos, lieka neaišku, kuriems cituojamiems dalykams pritariama, o kurie pateikiami tik kaip skirtingos nuomonės pavyzdys. Studijoje, siekiant pateikti galimą veiksmažodžių morfologijos istorijos scenarijų, apžvelgiami ir komentuojami ne tik šiuolaikinių, bet ir senosios kartos indoeuropeistų tyrinėjimai. Nors dažnai neturintys sistemos ar aiškių atrankos kriterijų Schmalstiego komentarai visuomet naudingi ir taiklūs, net jei ir nepateikia vienareikšmio atsakymo. Knygos padalinimas į skyrius pasižymi disproporcija ir motyvacijos stoka: įvadiniame skyriuje apžvelgiami pasirinkti indoeuropiečių veiksmažodžio morfologijos aspektai, du paskesni skyriai trumpai analizuoja indoeuropiečių asmeninių veiksmažodžių galūnių klausimą ir aptaria tranzityvumo kategorijos raidą. Stambiausiame ketvirtajame knygos skyriuje „Veiksmažodžių klasifikacija“ apžvelgiami ne konkretūs veiksmažodžių raidos dalykai, bet veiksmažodžių laikų, nuosakos priesagų bei veiksmažodžių bendraties kilmės ir darybos klausimai. Schmalstieg'o studijoje esama nemažai įdomių idėjų apie morfonologinius procesus, nulemtus fonetinių pokyčių. Metodologiniu požiūriu svarbiausiu knygos autoriaus nuopelnu balstistikai laikytini senosios prūsų kalbos tyrimai, pasižymintis doze skepticizmo ir sveika nuovoka.Reikšminiai žodžiai: William R. Schmalstieg; Morfologija; Veiksmažodis; William R. Schmalstieg; Morphology; Verb.
ENThe name of William R. Schmalstieg’s study about the historical morphology of the Baltic verb, discussed in the review, implies the summarising nature of the research, yet its structure is weak: concrete conclusions and the clearer Schmalstieg’s position are missing alongside various presented theories on Baltic morphology, it is unclear which citations are approved and which ones are presented only as the example of a different opinion. Seeking to provide a potential scenario of the history of verb morphology, the study presents an overview of and comments upon not only contemporary, but also old generation Indo-European research. Although often non-systematic or without clear selection criteria, Schmalstieg’s comments are always useful and accurate, even if they do not provide an unambiguous answer. The division of the book into chapters is disproportionate and lacks motivation: the introductory chapter gives an overview of the selected aspects of the Indo-European verb morphology; two subsequent chapters briefly analyse the issue of Indo-European personal verb endings and discuss the development of the transitivity category. The largest fourth chapter “Verb classification” gives an overview of the issues of verb tenses, mood suffixes and verb infinitive origin and formation rather than the specific aspects of verb development. Schmalstieg’s study contains many interesting ideas about morphonological processes, determined by phonetic changes. From the methodological point of view, the author’s main contribution to the Baltic studies is the research of the old Prussian language, which balances scepticism and common sense.